Elica parašė:
dideliausi sveikinimai! kaip jum pavyko? papasakokit placiau jai nesunku
Daug pasakot, bet pasistengsiu
2009 m. rugpjūtį pastojau po 6 mėn. planavimo, nėštumas nesivystė ir 13 sav. darė valymą. Jau nėštumo metu pas mane buvo pastebėta kairėj kiaušidėj cista, kuri po valymo irgi nedingo (naudojau stiprius kontraceptikus medikų skyrimu). Po mėnesio konsultavausi Kauno klinikose, tačiau jie skyrė dar stipresnius kontraceptikus. Juos pradėjus naudoti prasidėjo staigus skausmas ir kraujavimas iš vidaus organų, kankinausi parą laiko, kol pagaliau rado, kad man apendicitas ir vidinis kraujavimas iš gimdos. Operavo. Gėriau kontraceptikus toliau ir laukiau ką sakys medikai. Cista augo, prasidėjo skausmai. Skyrė dufastoną, kuris padėjo tik laikinai, vėliau vos ne per naktį cista išaugo iki 8 cm., buvo baisūs skausmai ir 2010 m. balandžio mėn. darė laparoskopiją. Jos metu rado IV st. endometriozęs, su gausiais ir giliais židinias bei sąaugomis ne tik apie gimdą, bet ir žarnyne, prie inkstų, kasos ir visur kitur ... (patvirtino histologiškai). Kairė kiaušidė buvo tiesiog suvytus, dešinė graži, tačiau sąaugose, kurias pavyko atidalinti tik dalinai. Norėjo skirti 6 mėn. leidžiamų hormonų, tačiau jų atsisakiau, nes domėjausi, jog buvo mirties atvejų, be to Kauno klinikose juos labai nerekomendavo ne tik dėl mirties, bet ir dėl sveikatos sugadinimo (po operacijos konsultavausi). Gėriau kontraceptikus be pertraukų apie 6-7 mėn. Gėriau tuo pačius ir Adelės Karaliūnaitės lašiukus bei Jadvygos Balvočiūtės arbatas. Po mėnesio nuo operacijos gavau šoką, nes cista vėl buvo 4 cm., sakė operuos po 2 mėn. ir vėl laukė laparoskopiją. Sekė kas mėnesį mano cistą, ji neaugo, todėl su nuolatine priežiūra operacija vis nusikėlė. Įtariu, kad padėjo Karaliūnaitės lašiukai, nes ji man sakė, kad cistos sustoja augti, o kadangi pradėjau gerti per vėlai, tai todėl išaugo, nes galėjo ir neišaugti. Antroji laparoskopija buvo 2011 m. liepos mėn., jos metu rado šiek tiek geresnį vaizdą - III st., pavyko geriau atidalinti sąaugas, tačiau kiaušintakiai buvo visiškai nepratekami. Šįkart jau ryžausi leistis hormonus ir sakiau mirsiu, bet pabandysiu ir leidausi silpnesnius - 3.75 stiprumo difereliną ir tik 3 mėn. Tiesa, po operacijos vykau į sanatoriją, sakė jos priklauso po kiekvienos laparoskopijos ir ilsėjausi bei gydžiausi 18 d. Palangos Baltijos sanatorijoje. Besileidžiant hormonus konsultavausi Kauno klinikose ir man eilinį kartą sakė, jog natūralus pastojimas negalimas, vien dėl dabar jau užakusių kiaušintakių. Po diferelino gėriau dar dvejus hormonus, vieni iš jų estrogenai, kitų jau net nepamenu, bet jie buvo itin stiprūs. 2011 m. gruodį pagaliau sulaukiau nors ir hormonai iššauktų mėnesinių, kurios buvo paskutinės, nes 2012 m. sausio pr. sulaukiau teigiamo NT. Šiaip ir diferelinas, ir kiti hormonai labai paveikė organizmą, vos vilkau kojas, priaugau per kelis mėn. 30 kg., nors nuolat pykino ir mažai valgiau, jei kažkas miesto gale susirgdavo sloga, tai ją pasigaudavau ir aš, buvau visiškai neatspari, gyvenau kokį mėnesį net vien ant antibiotikų. Tiesa, pirmas gimdymas man buvo cp dėl mergaitės sėdyninės pirmeigos ir sakė, jog nerado nei pėdsako apie endometriozę. Netikėjau, kad su antru pastosiu taip greitai, bandėm, kai mergaitei jau buvo 8 mėn., nors gyd. sakė palaukti iki 1,5 m., tačiau bijojau, nes norėjau vaikų daugiau. Žarnyne likę sąaugos, užeina žiaurūs skausmai, ypač nėštumo metu, tačiau esu laiminga, jog turiu mergytę ir laukiamės kito, o skausmai praeina, nors kartais alpstu nuo skausmo stiprumo. Gyd. juokauja, kad kitos sąrėmius jaučia tik gimdymo metu, o mane tokio pobūdžio skausmai lanko dažniau