Įvaikinimas... argumentai UŽ ir PRIEŠ?

1141. Chloe8

      

      

      

      2020.11.05 17:28 (prieš 5 m.)

      zosyte-Vilnius parašė:
      Dėl probleminių vaikų sunkiai, bet galiu suprast. Bet labai sunkiai. Nes nemanau, kad 4 metis yra beviltiškas.

      Dėl paauglio tai ne vaikas priežastis, priežastį parašiau skliausteliuose: "(bet visai ne dėl vaiko, tiesiog neištikimybė, 40mečio krizė vyrui, nesugebėjo pora su tuo susidoroti)". Man ir tai buvo keista, vis tik augino jį labai seniai, bet patys niekad nenorėjo įsivaikinti, duoti savo pavardės. Vis tik šių detalių ilgai nežinojau, ir tikrai bendruose susitikimuose, šventėse atrodė normali šeima, nebuvo kažkokio "netokio" požiūrio, ar elgesio su vaiku, kaip su svetimu. Tiesiog išsivaikščiojo kiekvienas savais keliais, vaiko nei vienas nepasiliko, jei taip galima pasakyti...

      Turėjau omenyje, kad labai sunku tikėti laiminga pabaiga, kai dviems draugams teko atiduoti mažus vaikus, ir tai buvo be galo sunku. Čia visuomet pasakojamos laimingos istorijos, ir tai labai puiku - padrąsina, suteikia vilties, gal būt kažkam lengviau apsispręsti, gera matyti gerus pavyzdžius. Tiesiog sakau, kad būna visko. Tikiu, kad tai labai reta, tiesiog sakau, kad reikia į viską žiūrėti be rožinių akinių, ir 99procentų. Realiai grėsmė, kad išdygs kažkas iš biologinių tėvų visad yra...
      O dėl to kaip vyko su keturmečiu ir paagliu, tiesiog pasidalinau nuogąstavimais, kad mano aplinkoje visiems, kurie įsivaikino, baigėsi blogai. Žinoma, nesakau, kad taip turi būti kitiems. Tiesiog vien tik tokie pavyzdžiai. Ir manau, kad dažnu atveju vaikai iškelia problemas, kurios galbūt kažkur glūdėjo, paslėptos, ignoruojamos, tai tikrai yra poros išbandymas. Iš šono man atrodė nemažai ir auklėjimo klaidų kad ir su tuo 4mečių, o bet tačiau taip man atrodė iš šono, ir aš pati nebūdama mama, nemanau, kad turėčiau teisę išreikšti nuomonę žinant viską tik teorijoje. Tai buvo toje šeimoje taip, kaip buvo. Vaikas tikrai labai labai probleminis. Nežinau, kaip man būtų pavykę dorotis tokioje situacijoje. Kitavertus, pasiėmus mažiukus, jie auga šeimoje, nėra susivokę, patyrę išgyvenimų tiek kiek didesnieji. Ir gavus skambutį, kad jau galima priimti vaiką į šeimą, didžiausias rūpestis būna buitiniai dalykai - rūbeliai, sauskelnės, mišinukas, vaikiška technika. Pasiėmus didesnįjį iškart be jokių apsipratimų tampi tėčiu/mama ir jau ne tik apie rūbelius reikai galvoti, nėra laiko adaptacijai, pasiruošimui svarbūs pasidaro ne tik buitniai dalykai, ir nors ir yra paskaitos, bet realybė yra realybė. Nesusitvarkė. Tapti mama ir tėčiu 6mėnesių kūdikiui yra viena, 4 metų vaikui - visai kas kita. Tiesiog sakau, kad nei teisiu nei vertinu jų elgesį. Tik šiek tiek nerimauju, kai aplink vien tik tokie pavyzdžiai, ir dalinuosi mintimis. Užteko iš šono stebėti, kaip mylintys tėvai turi atiduoti vaiką vyrui, kuris jam kaip žaisliukas, dabar įdomus, nors kiti buvo neįdomūs, klausimas, kiek dar jis bus įdomus. Niekam niekam nelinkėčiau tokios patirties.

      4
1142. relusi

      

      

      5 m. 6 mėn.

      13 m. 3 mėn.

      

      2020.11.05 17:40 (prieš 5 m.)

      Chloe8 parašė:
      Dėl paauglio tai ne vaikas priežastis, priežastį parašiau skliausteliuose: "(bet visai ne dėl vaiko, tiesiog neištikimybė, 40mečio krizė vyrui, nesugebėjo pora su t…

      Dėl vaiko susigrąžinimo eičiau iki galo. Tie vaikai ir taip traumuoti, o kai skaitau patirtis, atrodo, kad ne vaiko, bet rizikos bio šeimos interesai yra prioritetiniai. Smagu tik tiek, kad yra dar savo darbui atsidavusių specialistų, padedančių šeimoms sulaukti gandro dienos.🙂
1143. Chloe8

      

      

      

      2020.11.05 17:54 (prieš 5 m.)

      relusi parašė:
      Dėl vaiko susigrąžinimo eičiau iki galo. Tie vaikai ir taip traumuoti, o kai skaitau patirtis, atrodo, kad ne vaiko, bet rizikos bio šeimos interesai yra prioriteti…

      Aha, man ir liūdna, kad biologinės šeimos (ar net atskirai tėvo, motinos, jei nesusituokę) interesai yra prioritetas. Regis ir taip aišku, kad vaiko gyvenimo kokybė įsivaikinusių šeimoje būtų žymiai geresnė. Geriausia, jei viskas praeina sklandžiai, ir biologiniai tėvai neišdygsta.

      2
1144. relusi

      

      

      5 m. 6 mėn.

      13 m. 3 mėn.

      

      2020.11.05 18:04 (prieš 5 m.)

      Chloe8 parašė:
      Aha, man ir liūdna, kad biologinės šeimos (ar net atskirai tėvo, motinos, jei nesusituokę) interesai yra prioritetas. Regis ir taip aišku, kad vaiko gyvenimo kokybė…

      Kai tiek atskirų biurokratinių procedūrų (laikinos globos, nuolatinės globos, įvaikinimo, teismų procesai) dėl vaiko patekimo į šeimą, nenuostabu, kad šeimos pasimeta, o laukti metų metus ne visi nori ir gali. Jau pats šeimų sprendimas priimti vaikutį į savo šeimą be galo sveikintinas. Jei būtų vsk taip sklandu, turbūt ir vaikų globos namų nebūtų, ir šeimos vos suplanavę sulauktų pagausėjimo. Bet yra kaip yra.
      Beje, ar jau esat vaikučiams užsiminę ar sakę apie jų kilmę?
1145. Chloe8

      

      

      

      2020.11.05 18:28 (prieš 5 m.)

      relusi parašė:
      Kai tiek atskirų biurokratinių procedūrų (laikinos globos, nuolatinės globos, įvaikinimo, teismų procesai) dėl vaiko patekimo į šeimą, nenuostabu, kad šeimos pasime…

      Tikrai taip 🌸

      Manau dabar skatinama sakyti apie tikrąją jų kilmę, bent jau taip mokoma per paskaitas.

      2
1146. zosyte-Vilnius

      

      

      sūnelis :) 14 m. 1 mėn.

      dukryte :) 15 m. 11 mėn.

      

      2020.11.05 19:02 (prieš 5 m.)

      Chloe8 parašė:
      Dėl paauglio tai ne vaikas priežastis, priežastį parašiau skliausteliuose: "(bet visai ne dėl vaiko, tiesiog neištikimybė, 40mečio krizė vyrui, nesugebėjo pora su t…

      Vis tiek, nesuprantu, kaip galima vaiką atiduoti į vaikų namus. Nesuprantu!! Cia gi ne zaislas.
      Dėl kitų taip. Tu gauni vaiką, kad ir 4,ne tokį, kaip iš paveiksliuko. Ir jei turi pakankamai meilės, jei vaikas neserga kokia psichikos liga, reikia daug laiko ir kantrybės, ir tikrai galima pakeisti.
1147. Chloe8

      

      

      

      2020.11.05 19:24 (prieš 5 m.)

      zosyte-Vilnius parašė:
      Vis tiek, nesuprantu, kaip galima vaiką atiduoti į vaikų namus. Nesuprantu!! Cia gi ne zaislas.

      Po to kai augino gal kokių 10-11 metų, gyveno kaip šeima. Nežinau, man ir tai... Bet neteisiu. Ne man teist.
      Dėl to 4 - manau ir taip aišku, jei ne kūdikis, tai ir taip aišku, kad nebus kaip iš paveiksliuko. Iš šono man matėsi auklėjimo"klaidų", visgi ne aš toje situacijoje buvau, pasvarstyti apie tai iš šono yra viena, joje dalyvauti - kita. Vėlgi - neteisiu.
      O jūs esat įsivaikinusi?
1148. Orchidėja25

      

      

      15 m. 1 mėn.

      

      2020.11.05 20:27 (prieš 5 m.)

      Mes vis dar laukiame kursų turėjo prasidėti spalio pradžioje vis dar tyla, karantinas, apribojimai.. neaišku ar leis kursus organizuoti nuotoliniu būdu. Taip
      liūdna, kad baisu... norisi greičiau pabaigti viską ir laukti dukrytės, o čia viskas tik stringa
1149. zosyte-Vilnius

      

      

      sūnelis :) 14 m. 1 mėn.

      dukryte :) 15 m. 11 mėn.

      

      2020.11.05 21:04 (prieš 5 m.)

      Chloe8 parašė:
      Po to kai augino gal kokių 10-11 metų, gyveno kaip šeima. Nežinau, man ir tai... Bet neteisiu. Ne man teist.

      Galvoju. Teko būti visokiose situacijose, ir dalyvauti kaip savanorė. Todėl ir sakau, mes galvojam, jei jau imti tai kaip savo. Visam. Kad ir koks būtų. Savas nzn kaip bus gi irgi
      Aš nesmerkiu, man lb skaudu už vaikus, nes jiem dusioj ir taip negera, o čia dar suaugę prisideda.
      Pas mus to smerkimo ir taip belekiek visur. Tiek mokyklose tiek darzeliuose

      1
1150. Chloe8

      

      

      

      2020.11.05 21:24 (prieš 5 m.)

      zosyte-Vilnius parašė:
      Galvoju. Teko būti visokiose situacijose, ir dalyvauti kaip savanorė. Todėl ir sakau, mes galvojam, jei jau imti tai kaip savo. Visam. Kad ir koks būtų. Savas nzn k…

      Puikiai suprantu. Mes su vyru su tam tikra jo laisvalaikio klubo veikla nuolat važinėdavom po visos Lietuvos vaikų namus, rinkdavom lėšas, pirkdavom ko tiems namams reikėdavo: įrangos, baldų, laisvalaikio užsiėmimo dalykų ir t.t. Lankant jie rengdavo pasirodymus, kartu leisdavom dieną, žaisdavom, ir aišku kiekvienąkart aplipus dviem - trim- keturiais vaikais, apsikarstę vaikščiodavom. Kiek šilumos ir ypač dėmesio jiems reikia. Širdį spaudė tik kartą, matant dvynukus, kai jie buvo tik kelių mėnesių ir pagal taisykles kiekvieną atskyrė į savą lovytę ir visi namuose nemiegojo visą naktį, kol tiesiog jų nenešiojo, nesūpavo, o tiesiog nesuguldė kartu. Vienas visad tarsi guosdavo antrąjį. Kažkas neįtikėtino, kad taip galima tokaime amžiuje, nebūčiau mačiusi pati, nepatikėčiau. Kad "dūšioj negera" vaikams tai ir taip aišku, iš kur gi daugiau būtų tos fantazijų šnekos apie menamus tėvus, vieni prisifantazuoja, kad tėtis- tai kalėdų senelis, kiti, kad mama tuoj grįš, o namas toks didelis ir gražus, geltonas, su dideliu dieliu baseinu. Ir mamytė nuolat šypsosi. Yra daug tų savipagalbos mechanizmų, pabėgimo nuo realybės, kaip laki vaikiška fantazija. Matėm vienąkart kaip kažkuris vaikas buvo paimtas, kaip visi tupėjo tiesiog prilipę prie langų (nors ir taip tupi kiekvienąkart, kai atvažiuodavom), ta didelė didelė viltis, susimaišius su pavydu tam vaikui, nusivylimu, kad nepasirinko. Ne vienas paskui apsiverkė. Tokia konkurencija...

      Aš asmeniškai galvoju turbūt kaip ir dauguma... Jei ryšimės, tai tik kūdikį. Aplinkos nenusisekę pavyzdžiai labai demotyvuoja, bet čia radau daug laimingai pasibaigusių istorijų.

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!