As noriu papasakot savo istorija, gal kazkam tai ikves vilties. Pirmus 3 persileidimus turejau per maždaug 2 metus kol planavom vaikeli. Maniau viska paprasta, juk dauguma lengvai pastoja ir nereikia tam jokiu specialiu tyrimu, taip ir buvo, visus 3 kartus labai lengvai pastojau ir visus persileidau virs 7 savaites. Po paskutinio persileidimo nebepavyko pastoti 2metus,tada ir prasidejo musu kelione, vaiksciojom pas ivarius gydytojus, visi tyrimai buvo geri, genetikai irgi patvirtino, kad esam suderinami, vieninteli dalyka, kuris galejo (o gal ir ne) lemti persileidimus buvo rastas nedidukas polipas gimdoje, kuri pasalino operacijos metu. Taigi dar apie metus taip ieskojom kodel kol galiausiai vaisingumo gydytoja pasake, kad nebera ka tirti.. Viskas su manimi ir vyru gerai, tieisog neaiskios kilmes priezastys. Uzdariau kabineto duris, tada verkiau kaip ir paskutinius 3 metus gera valandele, nusibraukiau asaras ir pasakiau sau na nelemta tai nelemta, meciau nemėgstama darba, kuriame buvau 3 metus tik del to, kad maza ka pastosiu, nuvykom su vyru j pajuri, ten isgerem šampano, pirma karta po 3 metu, nes vis kas menesi budavo tas maza ka pastosiu...kol buvom pajury sapnavau toki tikroviska sapna, kad man uzdeda maza mergyte, vadinu ja Vilte. Sekanti menesi vakare supykino nuo obuolio, nepirkau jokio nestumo testo, as zinojau, kad tikrai laukiuosi, pasidariau krauja, kad žinočiau kiek savaiciu, kraujas rode 3,5, ginekologe apžiūrėjus pasake, kad pagal laika daugiau turetu but, nieko gero nezadejo. Tikrai nuosirdziai kasdien meldziausi ir sakiau viska si karta padarysiu kas lemta, ir visi 9men is tiesu buvo kupini baimes, nerimo, bet tuo paciu vilties, kad viskas bus gerai. Jei reiketu antra karta praeiti toki kelias as nedvejodama praeiciau del to ka dabar turiu.
Pirmus 5 menesi man kasdien state laseline, nes netekau 20kg vemdama, gale nestumo nustate preeklampsija, po gimdymo hemoglobinui nukrito iki 55 perpyle krauja, bet viskas taip greit uzsimirsta kai ant krutines padeda kudiki ir zinai, kad dabar jis su tavim saugus ir nieks kas buvo blogai nebera svarbu.
Labai linkiu visoms nepamirsti laiku atsipalaiduot, neprarast vilties ir megautis gyvenimu o musu stebukliukai tikrai ateis pas mus jei tai bus lemta ❤️🦋