2017.08.16 12:01 (prieš 8 m.)
Na truputį išsiplėsiu su savo istorija. Prieš septynis metus patyriau pirmą persileidimą (buvo nesivystantis nėštumas), bet tada lyg kabliukų buvo galima atrasti, kad buvo vartota alkoholio, nevartota folio rūgšties prieš planuojant ir t.t. Tada sėkmingai pastojau po pirmų mėnesinių ir gimė sveika mergytė. Po kelių metų suplanavau vaikelį ir vėl pirmas bandymas pavyko ir gimė sveika mergytė. Jokių tepliojimų sėkmingais nėštumais nebuvo. Tada kai mažesniajai buvo metukai pradėjome planuoti trečią vaiką, vėl pirmas bandymas - užkibo. Bet penktą sav. pradėjo teplioti, ginekologas apžiūrėjo ir pasakė, kad nesivystys, nes tuščia gemalinė pūslytė, ir nemato GELTONKŪNIO. Tada nelabai kreipiau dėmesio, kad geltonkūnio nemato, nusprendžiau, kad jei nėra embriono, tai čia tik atsitiktinumas, kai ląstelės nesugebėjo tinkamai pasidalyti ir t.t Dar nepuoliau tirtis... tik vat po to nėštumo nutrūkimo, man kažkas pasikeitė, pradėjo vis pateplioti prie ovuliaciją, kartais pakraujuodavo (bet ale taip gali būti). Sulaukus antrų mėnesinių pastojau penktą kartą ir šešių savaičių naktį pajutau stiprų skausmą pilve, pagalvojau, kad prisisapnavo ir nekreipiau dėmesio, kol po kelių dienų pradėjau be skausmo kraujuoti, vaikelis atitiko laiką, širdelė plakė, bet atsisluoksniavimas buvo per didelis jau, kad būtų galima išsaugoti. Po šio karto išsityriau viską, tik vyrui spermogramos nedarėme, nes greit pastodavau, kariotipai geri ir visa kita yra gerai. Patepliojimai ties ciklo viduriu išliko, į kuriuos nelabai kas kreipė dėmesio, pastoja šeštą kartą ir vat 13 dieną po ovuliacijos jau buvo pakilęs HCG, PRG 97. po savitės pakartojus PRG jis tebuvo 59, tai pradėau vartoti progesteroną, bet vis tiek penktą sav. sugebėjau pradėt kraujuot. Jau nebežinau ką galvot...