Šuo nedraugauja su vaiku....

DoDi parašė:
Aš manau, kad šuo(laikomas kambaryje) ir vaikas kol mažas nesuderinami dalykai. Mes per šunį negalime nuvažiuoti į svečius pas tetą. Ji laiko takso veislės šunį ( vaikų patys neturi, tai šuneliui ten viskas galima). Jis miega lovoje, vaikšto kur nori daro ką nori.. Nuvykus mums į svečius sunus žinoma ėmė šnekinti šunelį, o tas puolė ant jo ir įkando į veidą. Man buvo šokas, vaikas išsigando. Likusį laiką vaiką laikiau ant kelių, kad tik šuo nelystų prie jo. Ant suaugusių jis nepuola. O vaikams(pasirodo jau triems lengvai įkando). Teta maloni, jos pasiilgstu - bet nuvykus su vaiku turiu sūnų laikyti visą laiką ant kelių O dabar dar dukrytė, kuriai du mėn. bijau, kad ir ant jos nepultų. Jai paprašyčiau tetos uždaryti šunį kol mes svečiuose - jai būtų skaudu. Jis ten kaip šeimos narys. Nežinau ką daryti.. Patarkite

Nu tikrai nepritariu as tavo nuomuomei kad suo ir vaikas vienuos namuos yra du nesuderinami dalykai. Pati maza neapsakomai norejau suns, man jo niekas neleido, veliau vistiek isprasiau nupirko, o paskui jau pati isigydavau sunu. Labai norejau kad mano vaikas augtu kartu su suniu (katinu nemegstu, bet sako gerai kad ir katinas namie buna). Ir medikai sako kad vaikas augdamas su gyvunu daug greiciau vystosi. Dabar tikrai nera galimybes laikyti suns, kitaip jau senai butu musu namie suo. Mano dukra vasarai vaziavo pas mano mama. Ji turi taksiuka (dabar jau keli). Kaip sakei suo daro viska ir visur kur, kada ko nori (as nesneku apie sikimus ir myzimus i kampus ar kazkur, turiu omeny zaidzia, miega, laksto, ...) tai jos buvo geriausios drauges, ka viena, ta ir antra, viena eina kazkur, ir antra is paskos, viena zaidzia, ir kita, viena su kita gaudynes, slepynes zaidzia, manoji vis paseria ta suny, ... nu buvo neisskiriamos drauges. Kitakart nuvaziavus ta taksiuke turejo suniuku. Mano brolis paauglys, bet jis ta suny erzina, murgdo, nervuoja, ... tai ji jo istolo neprisileidzia, neleidia net i ta patalpa kur yra suniukai. Jei jis nori paziureti suniukus, praso mamos kad isvestu suny, nes ji netik loja, siepia dantis, bet ir soka ant jo kazdama (gina savo vaikus). Mamai suniukus duoda, ji juos pasiima, pasidziaugia ir vel padeda, manajai taip pat absoliuciai jokio pavydo, atrodo kad ta mano dukra, butu jos vaikas, reakcija, elgesys su savo suniukais ir mano vaiku tikrai toks pat. Myli, zaidzia, saugo, dar nuo to mano brolio gina kad neerzintu, nei jos, nei jos vaiku, nei mano vaiko.