2017.10.24 10:28 (prieš 8 m.)
saulutesmama parašė:
jus pati paminejote kad ten santa barbara...noriu nuosirdziai paklausti kam jum tokie santykiai? nejaugi jauna 30 metu moteris nenori susirasti vyro be jokiu santa …
tikrai nenoriu
kaip jau sakiau, man mano vyras tobulas ir nuostabus
Niekad su niekuo taip gerai nesutariau, kaip su juo, nes esam ir draugai, ir partneriai, ir mylimieji. Mes vienas kitam jautėm jausmus nuo pat 18 metų. bėgau vis nuo jo, nes bijojau auginti svetimą vaiką, buvau jauna. Jis laukė manęs. nepamiršo niekada. Su vienu draugavau, su kitu, susižadėjusi buvau, bet visada grįždavau pas jį. Pabūdavau, pabėgdavau. Kol galiausiai tikrai supratau, kad vienas be kito mes niekaip. O kaip minėjau, tą vaiką labai myliu, iš širdies myliu. Negalėčiau net pati to vaiko atsisakyti. Jis irgi mane myli. pamatęs apkabina, prisiglaudžia. prieš miegą paprašo apkabinti, pabučiuoti jį. Žinau, kad daug kas nesupranta to, mano mama prieštaravo labai (dabar jau mato, kad padariau geriausią žingsnį nepklausus tėvų savo). bet savo meilės atsižadėti nenoriu tikrai. Kas iš to, jei turėsiu vyrą be vaikų ir jo nemylėsiu, nejausiu tokios traukos, aistros? jeigu per 12 metų nepraėjo tas pirmasis žvilgsnis vienas į kitą, tiek kartų skirtasi yra, bet na skirti vienas kitam esame ir tai nesuvokiama tiems, kas to nematė ir nejautė.