Anyta - velnio pramanyta :-) Ar tikrai? (Archyvas iki 2017.04.21)

«1 230 465 469471 475 490 500 Kitas »

Niekutis

2017.03.27 09:33 (prieš 9 m.)

Na, ilgai jus taip tikrai netemsit, tos nesamones, akivaizdu, niekad nesibaigs, o kuo vaikas bus didesnis, tuo daugiau bus progu jai padalyvaut. Dabar jam reikia tik mamos ir dar ne kazka supranta, paskui prasides lindimas, kad atveztumet paliktumet pabuti (ir tai jai bus logiskas variantas, jei vaikas sutars su jais), o kaip nuteikines vaika pries jus tai baisu pagalvoti. Reikia visa tai pabaigti ir be zaibu tikriausiai neapseisit. Kas is to, kad pabegsit i kita kambari, tik dar labiau atrisit rankas. Tikriausiai cia kitaip neiseis, kaip tik nuosirdziai pasikalbeti su vyru ir ramiai issakyti visa tai, ka dabar issaket mums. Jei vyrui paauglyste dabar sugrizus, galit parasyti laiska, svarbu, kad jis isgirstu jusu argumentus. Na, ir iskelti ultimatuma - arba jis su jumis, arba su tevais. Jei vel draskysis, isvaziuot atostogu pas mama / drauge, nu vis tiek kazkoki artima zmogu turit

4

irasirt

Mažylis <3 9 m. 7 mėn.

2017.03.27 09:50 (prieš 9 m.)

Zinot, as tikrai neatmetu depresijos varianto, bet anyta irgi gera psichine. Jei mano bukle butu normali, tai as ir ziureciau i ja kaip i psichine ir nesukciau smegenu. O dabar mane viskas isveda is pusiausvyros. Tikrai noriu atostogu. Vyras mano dirba toki darba, kad visa savaite as jo nematau, po to savaite buna namie. Vaikas labai neramus. Miega tik ant kamuolio supamas. Tai taip sedziu ir sedziu diena nakti ant to kamuolio aukstyt zemyn aukstyn zemyn ir matau kaip gyvenimas bega pro sali... atrodo stengiuosi kazka daryt, nesu vaika i lauka, bet jis nebuna nei vezime, nei nesyklej. Trina akis ir nemiega, rekia, kol pareinu visa slapia namo nuo vezimo tysimo laiptais, susuku vaika i kaldra ir vel aukstyn zemyn, aukstyn zemyn ant to kamuolio. Ir vis del visko save grauziu, kad esu bloga mama, kad vaikui per mazai demesio skiriu, kad vaikui reikia linksmesnes mamos. Buna tarpai, kai buna viskas gerai, ziuriu visokiis motyvuojancius video, sakau tuos sakinius, kad as dekinga uz savo gyvenima ir labai viskas nuostabu, mano soc tinklai uzpildyti graziausiom nuotraukom ir visi galvoja, kad gyvenu euforijoj... vyras yra mane isklauses ne karta ir ne du. Ir niekas kazkaip nesikeicia. Pats praranda ama ta savo motina pamates kaip ir as. Jam rankos pradeda drebet kai jai arbata pila, nes zino, kad ji vel iskels skandala ir vel bus tas pats ir tas pats ir tas pats... mano mama sako, kad as gyvenu vaike, kad nemyliu saves, per daug reikalauju, nes jis ir taip priziuretas ir islepintas kaip ne kiekvienas buna man tikrai reikia atostogu. Niekada ne nesapnavau, kad taip vaika auginsiu. Tokioj itampoj. Jis buvo planuotas ir lauktas...karta galvojau nutraukti zindyma, galvojau, kad kas pasikeis, gal vaikas geriau miegos, gal ne tik su manim uzsimigdys, bet ta akimirka, kai idaviau buteliuka, pradejo asaros byret ir vel kaltinau save, kokia as bloga mama, kad per daug galvoju apie save ir neatiduodu vaikui visko, ka galiu

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m.

Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

2017.03.27 10:00 (prieš 9 m.)

irasirt parašė:
Zinot, as tikrai neatmetu depresijos varianto, bet anyta irgi gera psichine. Jei mano bukle butu normali, tai as ir ziureciau i ja kaip i psichine ir nesukciau smeg…

negrauzkit saves jus esat gera mama .Istikruju jus esate pervargusi ir gal but jum pogimdyvine depresija .Istikruju jum nepamaisytu psichologo konsultacija.Ir su vyru pasnekekit daugiau apie savo savijauta.Kada jis esa gali vaika priziuret kol jum blogai savaidgaliais duoti pamiegot jum.O kada jum susitvarkys savijauta tada ir i anytos nesamones kitaip ziuresit .Tada gal vaikiukas bus ramesnis nes toki vaikai kaip sugertukai visu musu nervu ir emociju.

2017.03.27 10:01 (prieš 9 m.)

Mane gal pomidorais uzmetys, bet mes su vyru visada irgi buvom "du kunai viena siela", o kai pastojau, anyteles snukelis irgi visur sukosi... Negalejau atsigint, lindo naglai kaip alkanas suva prie bliudo... Bet as pasisodinau vyra, kai jau truko kantrybe, ir pasakiau, kad ir kaip myliu, bet trise negyvensim, o jei tu nesusitvarkysi, as skaudancia sirdim, bet iseisiu bet tai nebuvo ultimatumas, tai buvo lb nuosirdus pokalbis, pagalbos sauksmas greiciau - as viduj tikrai nuosirdziai buvau taip nusprendus ir buciau padarius vyrui BUTINA parodyt, kad jus praranda veliau po gero pusmecio man vyras prasitare po vyno taures, kad tas jausmas, kad prarandi zmona, yra kazkas labai labai baisaus

7

Jūratė-saulytė

Ignas 7 m. 5 mėn.

Jokūbas 8 m. 11 mėn.

Darius 21 m. 6 mėn.

2017.03.27 10:02 (prieš 9 m.)

Irasirt labai gaila,akivaizdu jog tai jau depresija,tačiau kažką pakeist vargu ar įmanoma.Nei anytos nei vyro nebepakeisi,jie suauge žmonės su savo charakteriu ir pasaulėžiūra.Tokia pat buvo mano pirmojo vyro motina,ir toks pat bestuburis jis pats.Vieninteli kartą kai nusileidau vyrui ir leidau išgėrusiai anytai paimt sūnų ant rankų(nes juk savo du užaugino ir nieko neatsitiko)viskas vos nesibaigė tragiškai.Mažyliui matyt nepatiko sklindantis iš burnos kvapas ir jis staiga atsilošė,nežinau ar buvo daug išgėrus bet reakcija akivaiziai buvo nebe ta.Gerai kad stovėjau greta ir spėjau sugaut už kojytės prie pat grindų.Būna situacijų kai negalima nuolaidžiauti vardan šventos ramybės.Pažystama psihologė tada man pasakė kad arba turiu prisitaikyt ir supanašėt su jais arba virst depresuota paranojike iš kurios tik lengviau bus tyčiotis,ir kuri negalės buti motina.Du kartus bandžiau kažką pakeisti griežtais veiksmais,bet po antro susitaikymo tik išgirdau pasityčiojimą kad niekur nedigsiu ir geriau jau tyliai būčiau nes juk mama sakė kad geriausiais vaistas durnai žmonai tai duot į snukį.Aš pairinkau. Deja čia matyt panaši situacija,vyras gali negint žmonos nuo savo motinos,tačiau vaiką privalo apginti jei reikki net ir nuo pačio saves.

2017.03.27 10:12 (prieš 9 m.)

irasirt parašė:
As zinau, jog jei buciau jai nusileidus, buciau save grauzus. O vyras noretu, kad as jai visada nusileisciau, anot jo cia nieko tokio. O as jauciuosi kaip mazgote, …

Kosmosas kazkoks- cia elementaru kadnorint vaika paimt BUTINA rankas plaut. Ir man nerupi isizeisnks ar ne.. ir jusu vyras ta turetu suprast. O isgerusiam zmogui niekad neduociu vaiko, ir nesvarbu kas jis- nors ir anglijos karaliene! As vyrui savi neduodu vaiko kai jis isgeres(nors jis ir pats neima nes bijo)- jis netgi eina miegot i kita kambari, o mes su vaikais miegam musu lovoj tam kad kvapo neprisikviepuotu.. cia tikrai turit jus uzpykt ant vyro ir dar gerai nulaust velniu.. ir zinoma dar reitku ir jum pas daktara nueit kad pasisneket su pasaliniu zmogum, nes tikrai isivarysit depresija, o normalus psichologas dar ir pamokys kaip bendraut su tokiais neadekvaciais zmonem kaip jusu anyta..

2

irasirt

Mažylis <3 9 m. 7 mėn.

2017.03.27 10:24 (prieš 9 m.)

As nenoriu per daug isikalt i galva tos depresijos. Nes jau esu ja sirgus ir zinau, kad kuo daugiau taip galvosiu, tuo viskas tik juodes ir juodes. O as negaliu sau leist gulet ant sofos ir galvot kaip viskas juoda, nes turiu pasirupint vaiku, niekas kitas to nepadarys. Tiesiog abu su vyru esam juodai pervarge. Mums pirma savo santykius reikia tvarkyt, o tada jau ziuret ka su anyta daryt...o anyta tik man baigus mokykla, kai pradejau draugaut su vyru, pradejo aiskint, kad pagimdyciau JAI anuka, kad PALIKSIU jai savo neegzistuojanti vaika, kad pirma JAI pagimdysiu, o antra SAU. Nereikia nei mokslu, nei darbo, nieko kaip koks irankis jos akyse jausdavausi visada. Del to jau budama nescia vis kartojau vyrui, kad as jai neleisiu vaiko savintis...

2017.03.27 10:27 (prieš 9 m.)

Marr parašė:
Mane gal pomidorais uzmetys, bet mes su vyru visada irgi buvom "du kunai viena siela", o kai pastojau, anyteles snukelis irgi visur sukosi... Negalejau atsigint, li…

Pas mus buvo panasiai.Jis uzstot mama,bet as lyyygiai kaip jus su juo pasnekejau,issakiau viska kas ant sirdies guli,ir patariau apsigalvot kas jam gyvenime svarbiau...As kad ir su dviem vaikais,viena be jo neprapulciau,o jis vienas zlugtu be musu,pats ne karta ta pripazines ir pasakes yra,ir kazkaip nebekyla mintys kist motineles pasisakymu man galvon ir pan,nes as esu mama ir tik as zinau kas mano vaikam geriausia.Tikrai nedraudziu nei vienam musu vaiku lankyt ir matyt,bet jie nebera tampomi kaip parodiniai triusiai kazkam parodyt,visi ks nori juos pamatyt ir aplankyt yra maloniai priimami ir laukiami,net ir tas pats uosvis kuris yra smarkiai man i dusia priderges...

2

Ingka

Maziukas 6 m.

Mylimukas 11 m. 7 mėn.

2017.03.27 11:32 (prieš 9 m.)

irasirt parašė:
Maciau, ede ji mums ir tada gyvenima. Bet paskui tiesiog nutraukiau su ja rysius ir viskas buvo nuostabu. Plius vyras visada mane uzstodavo. VISADA. O dabar mes abu…

pirmiausia pasikalbekit su vyru. be riksmu, tiesiog issakykit kaip jauciates, nekaltinkit. speju jam irgi stogas vaziuoja nuo mameles, tai ir ji isklausykit. gali buti kad prireiks nevieno pokalbio. aptarkit namu/lankymo taisykles. jei paprasot mamos nusiplaut purvinas rankas (logiska juk), tai tegu paantrina ir vyras. kitaip tuoj su sudinais batais ant stalu sokt prades. taip pat bendravimo su vaiku taisykles, jei paprasot kazko neduot/nedaryt ir ignoruoja- nekvieciama. o del tevo...reiktu jo nuomone suzinot. jei protingas zmogus (panasu kad toks yra, nes negyvena su tokia "dramatiska" moterim), suvoks kad ant jusu pilamas purvas ir rezgamos intrigos. ir vyrui nereiks nerimaut.
realiai jums su vyru reiktu vienyti jegas. mama tuo ir naudojasi, kad paisterikuoja, paraudoja ir jau suneliui ir giminems jos gaila. tegu giminems buna gaila, bet sunus irgi tegu nenusileidzia. gali prireikti nemazai laiko kol isisamonins, kad isterijos jusu SEIMOS niekaip neveikia.

irasirt

Mažylis <3 9 m. 7 mėn.

2017.03.27 14:08 (prieš 9 m.)

Ingka parašė:
pirmiausia pasikalbekit su vyru. be riksmu, tiesiog issakykit kaip jauciates, nekaltinkit. speju jam irgi stogas vaziuoja nuo mameles, tai ir ji isklausykit. gali b…

Kazka turbut ne taip suveliau. Jo tevai gyvena kartu, tevas toks pats kaip ir motina, tik gal akiratis kiek platesnis tam tikra prasme, jie abu isvien, tik vyras to nenori matyt, nes savo teva jis labai myli. O motina ta zino ir tuo naudojasi, kerta jam i sazine, kad va, tevas supyko ir t.t. tik as nesuprantu ko ji siekia tuom. Kad mes issiskirtumem? O gal kas as kaip kokioj Siaures Korejoj nusilenkciau kaskart juos pamacius?
Pasirodo ji vakar ir mano mamai prirasinejo kokia as tokia ir anokia vel pradejo nuo senu laiku, ka as tada ne taip padariau, ka tada... bet prajuokino, nes mano mama biski pasirasinejo su ja, parase, kad myletu kitus ir kiti tada myles, palinkejo meiles, ramybes ir dievo palaimos tai isiutino ja dar labiau, kad neatsake tuo paciu. O vyrui nieko nesakiau nei vakare, nei ryte. Pabandziau elgtis kaip niekur nieko, nei meilintis per daug, nei pykti... paskambinau paklausti kaip darbe sekasi. Jo nuotaika pagerejo, nes manau tikejosi, kad knisiu prota, ko dauguma vyru nemegsta. Ziuresiu kaip cia toliau bus, ka jis sakys, ar nieko nesakys.. ir kada jo mamele apsireiks, kad anuko nori pamatyti.