Vabaliukas09 parašė:
Epidemijų nebus kai bus toks procentas paskiepytų nebent pavieniai atvejai.
Nepatingėjau. Special for you. Tik šį kartą perskaityk viską, po vieną žodį ir neskubant.
Ligą sukelia tymų virusas. Ji prasideda it peršalimas, lydimas kosulio, slogos bei karščiavimo. Paprastai parausta akys (prasideda konjugtyvitas), maždaug ketvirtą ligos dieną ant kaklo atsiranda tipiškas timu bėrimas, kurisbper kelias kitas dienas išplinta po visą kūną. Po dešimties dienų dauguma vaikų pasveiksta, bet kai kuriems kyla komplikacijų, kurio gali sukelti rimtų problemų. Liga labai užkrečiama, prieš vakcinaciją visi ją persirgdavo ankstyvoje vaikystėje, o epidemijos kildavo kas dvejus metus.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje liga pasiekė savo apogėjų. Nuo tymų mirė daugiau žmonių, nei nuo raupi, skakrlatinos ir difterijos, sudėjus draugėn. Tuomet, prieš šimtą metų, būtų buvę teisinga tymus pavadinti "liga žudike". Tada, bet ne dabar.
Po to bendras mirčių skaičius ėmė pastebimai mažėti. Nuo 1900 metu iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos (1918 m) tymai kasmet pareikalaudavo nuo 10000 iki 12000 vaikų gyvybių. Per kitus keturiasdešimt metų mirčių nuolat mažėjo, o šeštojo dešimtmečio viduryje bendras skaičius vargiai viršijo šimtą. 1940 m buvo įvesta privaloma tymų (susirgimų, ne mirčių) apskaita, ir tokiu būdu atsirado galimybė apskaičiuoti mirštamumo procentą - kitaip tariant, sužinoti, kokia tikimybė numirti jei užsikrėsite tymai. Šie skaičiai taip pat parodė, jog liga santykine prasme tampa nebekensminga. 1940 m nuo tymų mirė vienas žmogus ir 690.1960 m - jau vos vienas iš 10000. Šie staigiai krintantys rodikliai užfiksuoti gerokai anksčiau nei prasidėjo vakcinacija. Tiesą sakant, jei vaikų mirštamumo nuo tymų rodiklis ir toliau būtų kritęs taip, kaip krito dvidešimtajame amžiuje, 2007 m nuo šios ligos mirusiu vaikų skaičius būtų nesiekęs vieno per metus.
Nepaisant to, septintajame dešimtmetyje sveikatos priežiūros pareigūnai iškėlė sau užduotį pradėti visuotinę vakcinaciją nuo tymų, mat buvo įsitikinę, kad ši liga išties potenciali žudikė. Kokiais parametrais Sveikatos apsaugos departamentas grindė savo įsitikinimą, jog tymai tokie grėsmingi, kad, siekiant juos įveikti, reikia imtis plataus masto intervencijos?
Tymais užsikrečia per 90% vaikų. Dažniausiai nenutinka nieko ypatingo - vaikai kokią savaitę prastokai jaučiasi, o paskui pasveiksta. Tačiau reali tymų grėsmė šiek tiek skiriasi nuo kitų ligų. Kadangi tymai slopina imuninę sistemą, daugelį komplikacijų sukelia ne pats tymų virusas, o kiti mikroorganizmai, kurie "pasinaudoja" nusilpusiu organizmu ir įsiskverbia į kurią nors kūno dalį. 1963 m galėjo kilti tokie pavojai:
- Priepuolis (arba traukuliai) pasireiškia maždaug 1 iš 500 ligonių.
- Vidurinės ausies infekcija. Ji retai būna sunku ir dažniausiai išgydoma antibiotikais, tačiau gali baigtis ilgalaikiu kurtumu. Pasireiškia maždaug 1 iš 40 ligonių.
- Maždaug 1 iš 1000 vaiki tymų virusas įsiskverbia į smegenis (ir sukelia encifalitą). Šis susirgimas įvairuoja - jis gali būti toks lengvas, kad lieka nepastebėtas, ar toks sunkus, jog baigiasi mirtimi. Tai antra iš didžiausių pasitaikančių mirties priežasčių. Miršta maždaug 15% susirgusių encefalito, nors didžioji dalis visiškai pasveiksta.
- Plaučių uždegimas ar kitą krūtinės ląstos infekcija. Plaučių uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti mirties nuo tymų priežastis. Ją sukelia ne pats tymų virusas, o bakterinė infekcija, kuri gali būti sėkmingai išgydoma antibiotikais. 1 iš 26 tymais susirgusių vaikų prasideda krūtinės ląstos infekcija, kurios sunkiausia forma yra plaučių uždegimas. Juo suserga 2-3% vaikų.
- Poūminis sklerozinis panencefalitas (SSP). Laimei, ši siaubinga liga, kurios metu tymų virusas užkrečia smegenis, yra labai reta. Skirtingai nei encefalitas, ši lėta klastinga liga per kelerius metus neišvengiamai baigiasi mirtimi. Tai nutinka maždaug 1 iš 200000 atvejų.
- Mirtis. Mirštamumo tikimybė Jungtinėse Karalystė še yra maždaug 1 iš 5000 susirgimų.
Svarbu pažymėti, kad išvardintos rizikos - galimų rizikų vidurkis. Egzistuoja skirtumai tarp, sakykime, amžiaus bei socialinių grupių. Dar gerokai iki vakcinacijos buvo pastebėta, kad "tymai yra vienokia liga turtingiems ir visai kitokia - vargšams". 1931 m to paties amžiaus vaikų mirštamumas nuo tymų žemiausiame socialiniame sluoksnyje buvo bemaž dvidešimt kartų didesnis bei aukščiausiame sluoksnyje, skirtumas egzistuoja iki šiol.
Palyginti su sveikais vaikais, nusilpusiems ir prastai besimaitinantiems vaikams iš neturtingų šeimų tymai dažnai sukelia mirtį iš komplikacijas, sutrikdo antikūnų gamybą. Ta pati galima pasakyti apie sergančius lėtinėmis ligomis ir apie tuos, kurie gyvena ankštose perpildytose patalpose; jiems dažniau gresia komplikacijos ir mirtis. Beveik pusė vaikų, kurie Jungtinėje Karalystėje mirė nuo tymų prieš vakcinacija, buvo fiziškai ar protiškai atsilikę.
Šiandien yra sunku tymus vadinti liga zudike. Per ketveri metus (2001-2004) devyniolikoje Europos valstybių tymai nusinešė tris gyvybes - viena iš jų vaiko. Žiniasklaidoje iki šiol retsykiais kyla panika. Pavyzdžiui, 2006 m labai daug rašyta apie trylikametį berniuką iš Anglijos, mirusį nuo tymų. Visgi aplinkybės buvo neeilinės. Berniuką kankino lėtinė plaučių liga, jis vartojo imunosupresantus - abu faktoriai padidino riziką susirgti tymai ar daugeliu kitų infekcinių ligų. 2008 m Vakarų Jorkšyre nuo tymų mirė septyniolikmetis vaikinas; jis taip pat turėjo imuninių problemų, nes gimė su silpna imunine sistema.