hmm.. kai laukiausi, galvojau, nu jau as savo vaiko vezimeli neuzmigdynesiu, nu jau as savo vaiko ant ranku nesiot nepratinsiu, nu jau as savo vaiko nesupsiu,kad nepriprastu ir begale tokiu "nu jau as savo vaiko", bet kai jis atsiranda, ir kai jau ateina momentas kai jau REIKIA DARYTI, tada ir supranti ka ir kaip, pvz, sakiau,kad savo vaiko misinukais nemaitinsiu, deja, pienuko turejau tik menesi
ir ka, teko duot misinuka. supau, ant ranku nesiojau, ir vezimeli ir pas mus lovoj migdem, nes pilvuko skausmai kamavo, keldavosi ir dar dabar keliasi N kartu per diena, tik dabar nuo dantuku. sakiau,kad maista virsiu tik pati, taip, tyreles verdu pati, bet kosytes bent jau kolkas perku taip sakant "uzpilamas" , juolab kad vaikas nera is tokiu jau ramiuju, ka speciau visus kampus aplekt.
ir gerai viena mamyte pasake,kad nepersokus griovio nesakytum op, kad paskui bumerangu viskas neatsisuktu.
mama man ta pati sake ir migdsi ir supsi jei reike,s o as kategoriskai ne, o paskui teko mamai sakyt, kad ji visdelto teisi. taip,kad viskas dar pries akis. visos amos skirtingai priziuri ir aukleja vaikus, ir jei jau kazkieno nuomone kitokia, skiriasi nuo jusiskes, tai dar nereiskia, kad ji blogai vaika augina, ar rupinasi.
viskam savas laikas. o dabar patarciau megautis likusiom keliom dienelem ramybes ir ilsekites, ir miegokit kiek tik norit! nes bus dar daug bemiegiu naktu, dienu su isvarvejusiom akim nuo miego trukumo, juodi paakiai ir panasiai. sekmes gyvenime!



o mes visos likusios tiesiog nuostabios. Spėjam namus susitvarkyti ar ne, svarbu, kad visi spirgiukai šypsenom apdovanoja ir myli mus už viską labiausiai







