Kai turiu su kuo palyginti, tai l/d "Nykštukas" kažkoks siaubas. Jau antrus metus pradėjome lankyti šį darželį, bet man jis asmeniškai nelimpa ir viskas. Ant kėdžių nesodindavo, leisdavo eiti žaisti. Nežinau ar pas juos taip priimtina, bet aš taip pat buvau pasibaisėjusi, kad mažiukams nepadeda pavalgyti. Maniškė pernai papuolė į "lopšiukų" grupę tai teko porą savaičių pavaikčioti į darželį ir stebėti kaip vaikučiai valgo pietus. Maniškė tai jau didelė skaitėsi palyginus su kitais vaikučiai, jokių problemų su valgymu neturėjo, puikiai mums sekėsi valgyti savarankiškai ir tai grįžusi sakydavo, kad nori valgyti ir tikrai atrodė, kad išvis darželyje nevalgė, o paklausus auklėtojų atsakymas vienas - nepastebėjo. Na o kiti mažiai tai drąsiai galiu teigti, kad alkani likdavo. Su tais šaukštais nelabai išeina pavalgyti (tokiam amžiui tikrai per dideli), ką pakelia prie burnytės, tas atgal į lėkštę, o auklėtoja su auklyte taip pat valgo, neturi laiko prižiūrėti.Keliems pasisekė - kiek pasiekdavau aplinkui pamaitindavau, nors kelis kąsniukus ar bent mėsytę sumaitindavau
.Vaikučiams atsibosta maistą po lėkštes gaudyti, pavargsta, jau ir pokaituką laikas miegoti, tai "tipo nebenori" surenka pilnas lėkštes ir visas maistas į atliekas. Sutinku, kad vaikas turi išmokti valgyti pats, bet ne tokia kaina. Kaip minėjau, kad turiu su kuo palyginti, su l/d "Pasaka", aišku gal pas gerų auklėtojų papuolėm. Valgyti leisdavo patiems, ir aš už tai, bet auklytė prieš nurinkdama indus,kartu su auklėtoja, jei vaikutis tik norėdavo, sumaitindavo, tad į atliekas minimaliai maisto patekdavo. Ko "Nykštuke" taip pat pasigedau, tai auklėtojų šilumos mažiesiems. Tikrai ne visi iš kart sueiną į grupę, dauguma be ašarų neapsieiną, atvedus į grupę "Pasakoje" vaikučiai budavo paimami ant rankų, pamiluojami ar ant kelių pasisodindavo, tad tos rytinės ašarėlės greitai praeidavo. Puoduko reikalai taip pat kitokie, kas buvo su sauskelnėm, net kai kurie tėveliai džiaugėsi, kad auklėtojų pastangomis jų nebereikėjo. Po pietų miego, ypač šaltesniuoju laiku kai dar nešildydavo patalpų, visi, 17 berods, užsimiegoję susodinti ant puodukų, apkloti pledukais, kad nesušaltų. Žodžių galėčiau vardint ir vardint gerus dalykus, kuriuos išgyveno mano vaikinai "Pasakos darželyje, o vat "Nykštuke" vis dar neturiu kuo pasidžiaugti ir vis dar galvoje kirba mintis, kad reikėtų pakeisti darželį.