Manau tik pats laikas atrenka tuo tikrus draugus,o kiti tiesiog tampa pazistami,zmones su kuriai uzaugai,klasiokai,kursiokai ir t.t..O jai nekalbant apie vyra,kuris man ir geriausias draugas,meiluzis,mokytojas,vyras.
Turiu dvi drauges,viena is vaikystes,nors ir metu skirtumas tap musu,as turiu seima,ji drauga,bet musu santykiai nepasikeite,priesingai net pagerejo,dazniau susitinkam,daugiau bendro atradom.Zmogus su kuriuo galima bendrauti apie viska,ir zinau kad is abieju pusiu tiek jos ,tiek mano,nors ir nakti paskambinus sulauksim pagalbos.
Zmogus,kuri pazines kiekvienas,pamilsta.
O va kita drauge atradau bendrabutyje,kambarioke.Vadinam viena kita sesem,nei ji nei as seses neturim,tai toks didelis rysis.Per keleta gyvenimo metu bendrai,labai artimos tapom,zinom apie viena kita viska,nuolat susirasom susitinkam.Nors ir atstumas mus skiria nemazas,mes pastoviai susitinkam,taip iseina ,kad ji su draugu pas mus atvaziuoja,bet atvaziavus jai jauciames super,snekam iki paryciu,prisimenam tai ko kiti gali nesuprasti.Nereik zmogaus pazinoti visa gyvenima,kad ji taptu brangesnis,uz koki tai giminaiti.Vis dekoju likimui,Dievui,kad ta diena mes tapom kambariokem ir gavau drauge visam gyvenimui(tikiuosi tai nepasikeis)!
Siaip neesu is tu kuri labai isileidzia ''draugu''nauju.Pora metu graziai bendravom su kita pazistama,ji vaikiuka turi ,as irgi,graziai susitikdave bendraudavom,nuolat vakarodavom seimom,maniau,kad va turesiu dar viena zmogiuka,kuri galesiu vadinti drauge,bet deja.Del tam tikru konfliktu,nutruko draugyste,jai nutruko vadinasi tai ir nebuvo tikra draugyste.
Kaip sakau,aciu kas atejot i mano gyvenima ir ji padaret geru,aciu ir tiems kurie isejot ir padaret ji dar geresniu