Sveikos merginos, jungiuos prie jusu temos. Studijuoju 4-ame kurse, diplominis ant nosies ir t.t, bet vat turim netyciuka ir tikrai jokiu minciu apie tas blogybes..net nebuvo, priemiau tai, kaip gyvenimo issuki, man vasara atrode, kad diplominis viso ko pabaiga..o dabar..dar ir darbo pasiulymai atsirado, bet neatsisakiau, nors ir tenka naktimis pasedeti ir savaitgaliais, o kazkada ieskodama negaudavau jokio panasau darbelio, likimas savo diktuoja ir nieko tu cia nepaplanuosi, nebus taip, kaip kad tas vaikinas kalba..mokslai, karjera, bustas..bustui reikes paskolos, o jos terminas bus min. 20 metu, tai ka dabar? vaiku negimdyti? aisku..suprantu, jei jis gyveno pas tevus iki tol, mokesi, tai jam jokiu papildomu rupesciu ir nebuvo, jis ir isivaizduoja, kad viskas taip ir toliau bus..sudeliota po lentynas.
Mano situacija aisku palankesne, man 26m., mes jau kartu su vyru penkti metai, jis dirba, o as studijuoju, pradejau veliau, nes pradzioje dirbau uzsieniuose, norejau kazkokia pradzia tureti, nelaukiau kol tevai ka duos, nes maciau kaip jiems sunku. Beje dabar visi mano artimieji uzsieny, tai net kiek pavydziu toms, kuriu mamos salia, nes tikrai didelis pliusas turint leliuka, na o man teks kazkaip suktis, kova gimdau, birzeli gintis..o kalbant apie pasalpas, tai as tegausiu 97lt, aisku..skaudu kazkiek, kad valstybe taip..vaiku namuos vienam skiria virs 1000lt, o vaikui seimoje 97lt, tai nematau jokio seimos paskatinimo. Ir beje dar dirbu nuo liepos puse etato (neiskaitant to atsiradusio papildomo darbo), bet nieko..tas pusmetis neduos pasirodo, reikia metu, prisidirbo tada tos mamos, kur milijonus plove, o kenciam va tokios kaip mes..