TV
aduve parašė:
Saunu, kad rasote is patirties apie gerai susiklosciusi gyvenima pastojus 17. As 17 nors ir drauga turedama apie seksa negalvojau, nes jauciausi dar per jauna tam. …
Pvz aš pastojus tokio amžiaus taip pat turėjau tikslų ir svajonių. Pasimylėjau budama 17 o su vaikinu buvo pradraugauta jau ne metai ir ne du. Gavos kaip gavos. Mano atveju viskas gerai sekmingai. TIKRAI nepropoguoju kitų mylėtis kai žinai, kai esi nepilnametė ir net elementarios globos negali prisiimti už vaiką. Aš visada sakiau pasimylėsiu tik tada, kai žinosiu kad atsitikus aš galėsiu prisiimti atsakomybę. Gimus dukrelei aš jau buvau pilnametė ir galiu prisiimti atsakomybę. Bet ir tai nesididžiuoju, kad taip anksti. Turiu neišpildytų svajonių ir norų, bet jie palauks. Užaugs dukra tada ir žiūrėsim. Bet noriu pasakyti, kad žinoma ne kiekvienai tas gyvenimas susiklosto palankiai. Kalbant apie tikslus jų aš turiu ir dabar. Baiginėju 12-likta klase vėliau planuoju stoti į universitetą ir neakivaizdžiai mokytis ir dirbti. Noriu pasakyti tik viena kad gimus vaikui gyvenimas nesibaigia. Jis tesiasi eina įprasta vaga, tik tu dar labiau tada turi dėl ko stengtis ir kabintis į gyvenimą. Dėl savo vaiko 
būtent tai autorei ir norėjau pasakyti, paimdama save kaip pavyzdį.
O kitoms paauglėms tikrai nerekomenduoju tapti anksti mamom nes tai yra ir begalinė atsakomybė. Tik gimus vaikui tu jauti kad tavo pečius netiesiogiai užgula kažkoks sunkumas. Kuris tave lydės visą gyvenimą. Lydi kai gimsta, lydės kai reiks išleist į mokyklą, lydės kai prasidės pirmosios meilės, taip pat kai reiks stot į universitetą, kai vaikas tars tą lemtingąjį TAIP antrai pusei. Ir net kai vaikas jau turės savo vaikų tave vis tiek lydės atsakomybė ir rūpestis. Nes kad ir užaugęs, tai TAVO vaikas, kuris tau rūpės VISADA. Ir čia tik keli reikšmingi gyvenimo ar raidos įvykiai. Jų bus dar ir be išvardintų daug ir visokių. Mažų ir didelių. Linksmų ir liūdnių. Nes tai gyvenimas, kuriame tu savo vaikui reikšmingiausias ir brangiausias žmogus... Džiaugsies už jo pasiekimus ir verksi už nelaimes. Bet gimus vaikui NIEKADA nebebūsi viena. Ir čia jau kiekviena mama pasirenka priimti tai kaip Dievo dovaną ar kaip naštą, kurios niekada neatsikratysi.
Tai gi jei kas ir skaitys šį forumą iš paauglių žinokit tai didelė atsakomybė ir darbas su n rūpesčių. Taip kad negalvokit, kad va jai gerai buvo galiu ir aš mylėtis be apsaugų ir bus taip pat gerai. Kiekvienos gyvenimas klostysis skirtingai. Ir negali žinoti ar į gerą ar į blogą.
Bet jei jau taip nutiko, žinokit visada yra išeitis Žinoma kiekviena ją supranta skirtingai viena kaip vaiko atsikratymą ir toliau ne rūpestingą gyvenimą, kita kaip atsakomybės prisiemimą. Bet jei ir prisiims autorė ar kita mergina atsakomybe nutikus tokiam dalykui, žinokit net jei dabar atrodo begalo sunku, liūdna ir nebesinori nieko. Ateis metas, kai prisiminsit savo mintis su didelės kaltės jausmu galvosit, kaip galėjot taip galvoti. Po blogo meto, eina geras metas. Ir vis tiek kažkada viskas susitvarkys. Reikia tik išlaukti savo 
O dabar mane galit apmėtyti akmenim už mano nuomonę. 
