Taip jau susiklostė mano gyvenime, kad gymiau ne labai vykusioje šeimoje (supraskit teisingai, užuojautos ir pagalbos neprašau, tik pasidalinti patirtimi ir nuomonę, ką jus tokiom situacijom daritumete)
Ilgai galvojau ar rašyti, ar dalintis, bet nešioti savyje ir kekviena dieną apie tai galvoti labai sunku.
O situaciją yra tokia: Esame 9 vaikai, aš vyriausia, į gyvenimą kabinausi kaip galėjau, daug dirbau jau nuo mažumės, stengiausi gerai mokitys,dėl savęs... Buvo gyvenime toks momentas kai neturėjau iš ko gyventi, tuomet atsisėdau į lėktuvą ir išskridau į užsienį. Turėjau svajonių keliauti, susipažinau su dabartinių vyrų, žinoma svajonės išsipildė, pamačiau daug pasaulio, greitu laiku perkam nuosavus namus, ir žinoma mąstom apie savo verslą. Pas mane viskas susiklostė labai gerai, per sunkų darbą, teko kažko ir atsisakyti. Kažko sau neleisti, labai sunkiai dirbti, mokitys....
O vat su mano giminėm situaciją tragiška. Kažkada norėjau sesei padėti, pasikviečiau pas save dirbti, tai jai tas tai anas blogai buvo, galiausiai susikrovė daigtus ir nieko nepasakius išvažiavo, skaudžiausia buvo tai jog mes nei pikomes nei baremes, kartu dirbom, visko užteko, aš iš jos pinigu beveik už nieką neprašiau. O ji grįžus į Lietuva apsiko mane iš visų pusių, pripasakojo žmonėms ko buta ir nebūta! Ok, buvo skaudu, ilga laiką. Ji nuo vaikystės bėgdavo iš namų ir laukdavo prie mano durų, aš priimdavau...
paskui kitas brolis, vos į svečius atvažiuodavo sugebėdavo kažką pavogti, tai vestuvini žiedą, tai pinigų, aišku anas pateko į kalėjimą. Sekantis brolis, vagis taip pat, pats pavogia, o ant seses su verčia, žiuri kaip ją lūpa, ir niekada net nieko nepasakė....
Motina su patėviu niekada nėra dirbę, nieko savo ne užsidirbę, gyvena iš vaikišku pinigu, diena prasideda ir baigiasi aluciu. Niekada nesveikino su gimtadieniu, Kalėdom, jokiom kitom šventėm, bet labai gerai prisimena kai reikia pinigų... Manipuliuoja vaikais. Prieš gerus metus nuvažiavau pas juos ir apsistojau. Nupirkau žmonėms skalbimo mašina, daviau motinai pinigų, nes viena sese operavo, kita į avarija pateko ir vos išgyveno, pastoviai važinėjasi į ligoninę nors pačiai reikėjo vestuvėms ruoštis,pakviečiau šeimos narius į vestuvės, isnuomavau kambarius viešbutį, užsakėme transportą, nupirkom rūbus, tai niekas net nesugebejo į autobusiuką įsėsti ir ant visko gatavo atvažiuoti, atvažiavo vyresnis brolis ir motina išsiuntė mažąjį su maišelyje suplėšytais rūbais. Ok, tiektos.Grįžtu aš po vestuvių namo, pasilikau dar savaitei, tai žodžiu baigėsi taip, kad pavogė visus pinigus ir išvarė iš namų.
Po poros mėnesių motina per mažąja sese rašo ir prašo pinigu DUOTI! Dabar vėl rašo brolis ir prašo pinigu duoti, padeti išsinuomuoti buto. Iš dalies kaip ir gaila, bet kita vertus man niekas nepadėjo! Ką jus daritumete?









