laurushis parašė:
Nesutinku su jusų teigimu, kad pripras ir t.t., čia kaip ir tie visi migdymo būdai, ale kūdikis turi pats nusiraminti. Deja kūdikis pats nusiraminti nesugeba, ypač …
Tas būdas "nurims pats" man labai nepatinka, sakyčiau yra netgi žiaurus ir žalojantis vaika psichologiškai. Niekada netaikiau ir niekam nesiūlyčiau, aš už prieraišia tėvystę, bet su sveiku protu, kaip sakau. Kaip pvz, miegojimas vienoj lovoj su vaiku, man nepriimtinas, nes visų pirma, nepatogu, turi galvot kaip atsigult, kad neprispaust ir pan, o kitas, pats svarbiausias, tai santykis su vyru. Vaikai labai svarbu, bet man ryšys su vyru visgi pirmoj vietoj. Vaikų auginime ir taip save pameti, nustumi poreikius ir norus į šona, tai jei dar ir romantika visa sugriaut tarp savęs ir vyro, tai nežinau, "susinaikinimas".
Žodžiu, manau, kad reikia palikti sau vietos, erdvės.
Mano vaikams užtekdavo/užtenka tik mano būvimo šalia, paglostymo ir dainelės, jie girdi, jaučia, kad mama šalia ir jiems ok, tinka. O vyresnieji vaikai tai irgi panašiai, sugula, po bučkį, galvyčių paglostymas vienam, kitam ir tada atsisėdu ant kėdės pas juos kambary (jie miega kartu), ir irgi niūniuoju/dainuoju, jei jie prašo, arba tiesiog pasėdžiu, kol jie užmiega.
O šiaip, aš manau iš principo nėra blogo būdo migdyti vaikus (išskyrus ta palikima vieno kambary, kad pats užmigtų). Čia mano akimis tiesiog komforto klausimas mamai/tėčiui. Supimas irgi ok, jei visiems tas tinka. Pvz mane erzintų, jei reikėtų supant migdyti ar vežioti vežimėliu. Tai aš nuo pat pirmų dienų niekad nesupau, kad užmigdyti ir jiems to nereikia, nes net nežino tokio dalyko, kad taip išvis galima
Yra pripratinti atsigulti ir miegoti + mamos dainelės ir paglostymai.