2019.02.03 18:07 (prieš 7 m.)
Paskaitinėjau jūsų diskusijas. Nesenai su vyru sulaukėme savo pirmagimio, ilgai laukto ir išsvajoto. Visą nėštumą maniau, kad nemigdysiu vaiko su savimi dėl jo saugumo, kad migdysiu tik miegmaišiukyje, o ne su kaldryte dėl jo saugumo, kad naudosiu daugkartinius vystyklus dėl ekologiškumo, kad stengsiuosi jį paliktį vyrui nusitraukus pieno ir pati kur nors išeisiu prasiblaškyti ir pan. Gimus sūnui nuo pat ligoninės jis miega arba mūsų lovoje arba ant rankų, nes jam taip geriau ir aš dienas praleidžiu su juo ant krūtinės lovoje atsisėdus, nes kūdikėliui taip ramiau, tik padėtas jis pradeda verkti. Po truputi pratinu jį miegoti vieną, kad ir šiandien visai sėkminga diena susuptas į mano chalatą jis miega vienas ir aš esu laisvesnė. Miegmaišiukyje jam miegoti irgi nepatiko, ramiausiai miega su manini dalindamasis kaldra. Pampersai liko vienkartiniai, nes man taip lengviau, nors ir graužia sąžinė dėl ekologiškumo. Su vyru jis nelabai būna ir kai verkia sūnui reikia manęs, vos tik paimu jis nurimsta. Bandžiau duoti soskę, bet jam labiau patinka mano krūtinė kaip čiulptukas. Taip man gerai, nes dėl savo išvaizdos per daug nepergyvenu. Sėdžiu su vaiku ant krūtinės lovoje, geriu arbatą ir valgau, tai ką vyras pagamina. Bet svarbu mano angeliukui būtų viskas gerai, nepūstų pilvelio, nes kai nuo diegliukų verkia, man iš skausmo plyšta širdis ir stengiuosi neverkti kartu. Vakar pirmą kartą per mėnesį išlėkiau į parduotuvę viena be kūdikėlio ir po 15 minučių lėkiau atgal, nes vistiek visą laiką išėjus mąsčiau, kaip sūnus, ar neverkia ir pan. Taip esu dabar visų pirma mama ir atsiprašiau vyro, nes nežinau, kada dabar būsiu žmona. Linkiu, kad besilaukainčioms pirmagimio pavyktų jų auklėjimo planai gimus vaikeliui, tikrai to nuoširdžiai linkiu, bet gimęs kūdikėlis tikrai daug ką pakeičia. Žinoma ir pati kalta, kad negaliu girdėti kaip vaikas verkia. Vis bandau leisti, kad vyras nuramintų kai verkia, bet iškenčiu max 5 minutes. Iš nuovargio du kartus miegodama buvau praktiškai atsijungus ir negirdėjau verkiančio vaiko ir vyas žadino mane. Tad ta motinystė ir ypatingai jos pradžia labai viską pakoreguoja, bet kiekviena vaiko šypsena ar patenkintas atodūsis išlydo širdį. Linkiu visosm sėkmingos ir nuošidržios motinystės!!! (: