Tikrai gaila, man autorės, tikiuosi išbris iš šitos balos ir kuo greičiau. Man baisu, tik kad ji taip nemylėdama mažytės po naujų liks viena per dieną su ja, neduok tu Dievuli aptems protas, kai ji daugiau paverks.. Nepalikčiau mamos vietoj kol neišgis, nerizikuočiau..
Bet, va labai labai teisingai parašė MAMUCKA... Nuo to dyko buvimo, kas antrai ta depresija.. Per gerai mes ponios gyvenam! Indaplovėn sudėjei indus, radiatorius pareguliavai, skalbenke pajungei, poto džiovyklę pajungei ar susidžiaustei drabužius, vaikas gultuke guli linguoji ir va iš to gero gyvenimo depresijos puola, seniau mamos pačios vandens šildydavosi, rankom rubelius droždavo, pečiu pasikurent ir nebūdavo depresijų jokių, nes jom nebūdavo laiko.
Visais laikais buvo sakoma, kad depresija ponių liga, varguomenėj nebūdavo kada sirgt, reikdavo ūkį apeit ir apie šeimos išmaitinimą galvot, o ponios dvaruose tik ir sirgdavo iš neturėjimo ką veikt..
Tikrai norėtusi kažkaip įkrėst proto, tikiuosi specialistai padės, labai to linkiu...