Patyčios mokykloje: kur kreiptis?

«12

2017.02.01 22:43 (prieš 9 m.)

Tai labai priklauso. Kiek broliui metu? Daugiau papasakokit, kas ten vyksta, kada,kaip prasidejo,kiek laiko tesiasi. Galiu jums patarti.
2017.02.01 22:47 (prieš 9 m.)

Tik neikit i mokykla su mama. Patikekit, bus daugiau zalos, nei naudos
2017.02.02 08:25 (prieš 9 m.)

lonely_rose parašė:
Tik neikit i mokykla su mama. Patikekit, bus daugiau zalos, nei naudos

Sutikčiau šiek tiek su tuo. Bet geriau jei vaikų mokykloje jau nebebūtų, kad būtų po pamokų laikas. Žinau, jei ateina tėvai į mokyklą kažkuriuo laiku , kai mokytoja laisva be pamokos, bet mokykla pilna vaikų , jei vaikai užmato , ypač iš klasiokų atėjusią mamą, ar tėtį , iš kart puola tą vaiką. Tai ką jau skundies ? ar kažkaip panašiai. Nu , kad ir ne dėl nesiskundimo. Bet užkliūva juos .Reikia tartis po pamokų , kai dar mokytoja lieka mokykloje dėl savų priežąsčių ilgiau mokykloje. Papasakoti nuodugniai. O po to jau taip kaip bus nuspręsta. Ką mokytoja darys, ką jūs, ką tėvai. Gali sesuo ir pati pradžiai nueiti. Kaip suprantu, suaugusi. Jumis labiau pasitiki dėl kažkokios priežasties. Jei gerai supratau jūs pirma sužinojot, nei tėvai ? Klauskit kodėl nesiguodė ir su mama ir su tėvu. Bet tėvai irgi turi žinoti.
2017.02.03 20:52 (prieš 9 m.)

Ko gero nepadės čia nei direktorius, nei pokalbis su skriaudiko tėvais. Jei patyčios ankstesnėje nei 4 klasė, jei problema ne vienkartinė tai ją išgyvendinti bus praktiškai neįmanoma. Dar už tai kad skundėsi (nors ir nesiskundė) gaus dvigubai. Yra vienintelis būdas padėt jūsų broliui, ne vienkartinis lankymasis pas psichologą, aiškinantis, kodėl būtent jis tapo patyčių objektu ir mokymasis patikėt savim, kad tai nebūtinai kartosis, mokymasis pasitikėti savimi lygiai tiek kiek "drąsuoliai" ir būtinai keist ugdymo įstaigą, geriausia kitame rajone, toliau nuo dabartines mokyklos. Nes būna atvejų, kai besituciojantys "keršija" skleisdami gandus naujoje mokykloje perpasakodami kokį statusą turėjo auka senojoje mokykloje.
2017.02.03 22:18 (prieš 9 m.)

Iš anksto parašau, kad savo klausimu nebandau kvestionuoti kitų nuomonių ir patirčių ar sumenkint kažkieno patarimą. Kad nekiltų bereikalingų nesusipratimų. Tiesiog garsiai galvoju (nebūtinai apie šią konkrečią situaciją) - apskritai apie patyčias ir sprendimą bėgti O jei ir kitoje mokykloje vėl patirsi patyčias? Sekantis sprendimas vėl keisti mokyklą/darželį/ar kokią kitą įstaigą? Kiek taip bėgiosi? Arba jei miestelis mažas, provincija ir mokyklų pasirinkimas kuklus. Tada keisti miestą? Išsikelti gyventi kitur? O kodėl mokyklą turi palikti auka, o ne skriaudėjas?

4
2017.02.04 10:16 (prieš 9 m.)

Emyra parašė:
Iš anksto parašau, kad savo klausimu nebandau kvestionuoti kitų nuomonių ir patirčių ar sumenkint kažkieno patarimą. Kad nekiltų bereikalingų nesusipratimų. Tiesiog…

Gyvenime daug neteisybės. Auka ne bėga, o pasitraukia iš nesveikos zonos. Tik patraukus pagrindinį elementą, kuris sukėlė nesveikuma, galima pradėti gydyti. O kiekviena susiformavusi bendruomenė yra skirtinga ir skirtingai reaguoja į tam tikrus įvykius.
As nesvaicioju ir nemastau garsiai, aš visą tai praėjau ir žinau kaip tai veikia ir žinau kas padaro žalos ir kas visiškai nepadeda. Vaikai yra žiaurus, pasakalbejus problemos neisspresi.
Rašiau, kad prieš keičiant įstaiga reikia ruoštis ir lankytis pas psichologą, būtent tam kad suvokt, kodėl kilo problema ir kad ji nesikartotų. Ir tai nereiškia elgesio modelio keitimo, tai reiškia suvokimą ir mokymąsi suprast kai kuriuos dalykus.
Su kaimo mokykla yra sudėtingiau, ten gal ir kitaip...

1
2017.02.04 10:53 (prieš 9 m.)

Taip bėgimas, apsunkins sprendimus kurie ištiks bet kada gyvenime. Žmogus tampa stipresniu, sugebėjęs bent vieną problemą išgyvenęs, išsprendęs. O tai ugdyti jau nuo mažumės reikia
2017.02.04 10:59 (prieš 9 m.)

Garsiai samprotaujant, isgirstant IVAIRIAS patirtis ir randami sprendimai. Ir tai nera svaiciojimai. As perskaiciau jusu pasirinkima (dziaugiuosi, kad ji radote), perskaitau kito zmogaus kitoki sprendima, isgirstu pliusus, minusus, niuansus - taip randu savo, dar kitoki buda iveikti problema. Gyvenant mieste valio toks sprendimas yra VIENAS IS GALIMU. Bet va provincija - stop, ir pati teigiate - sudetingiau. Ne visi gyvena didmiesciuose. Bet tikiu ir mazesniuose miesteliuose seimos kazkaip sprendzia iskilusias problemas. Todel butu idomu isgirsti patirtis zmoniu, kurie neturejo galimybes taip lengvai pakeisti mokymo istaigos. O kas tada? Tik tiek.
P.S. Vaikai negimsta ziaurus. Jie suaugusiuju, savo aplinkos atspindys.

1
2017.02.04 21:12 (prieš 9 m.)

Jei mokytoja nereguoja,greičiausia nereguos ir direktorė.Mūsų atveju vaikas ne tik buvo patyčių objektu,bet ir spardomas,mušamas. Pakeitus mokyklą nusivyliau ,nes vėl atsirado erelis ,kuris skriaudė vaikus. Bet čia į tai mokyklos požiūris skyrėsi ir niekas nenuleido patyčių vaikų žaidimams.Skriaudikas atsidūrė pas psichologę ir buvo iškeltas tėvams ir jam sąlygos.Arba skriaudikas liaujasi ir lankosi pas psichologę arba ieškosi kitos mokyklos.Skriaudikas dabar visai lyg kitas vaikas,bendraujantis ir draugiškas net ir su tais ,kurių nemėgo.

2
2017.02.04 21:22 (prieš 9 m.)

Aš iš provincijos,mane skriaudė vaikai,tyčiojosi ir mušė.Tėvai nesikišo,buvau viena su savo bėda. Brolis gynė kaip vaikas mokėjo,grąsino skriaudikams,papurtydavo ale visa tai laikina...GALIMYBĖ BUVO menka,bet ja pasinaudojau,kada pavargau nuo visko nuėjau į kitos klasės auklėtojos klasę,ten su ja pakalbėjau dėl savo padėties.Ji išklausė ir paklausė savo auklėtinių ar mane priims į savo būrį,jie sutiko. Tada buvau nebe viena,jie net sujungus klases dėl mokinių stygiaus mane gynė nuo senųjų skriaudikų,neleido skriausti...Tokia mano istorija. Man buvo skaudu,kad artimiausi nepadėjo,todėl sūnaus nepalikau ir padėjau su jo bėdom kaip tik galėjau.

6