Vyras komandiruotėje

«1 4 5 6 7 8

rasiukas_rasiukas

Vėjas 9 m. 10 mėn.

2018.09.21 17:39 (prieš 7 m.)

Esu dirbusi vyriskame kolektyve, prisiklausiau visko Buvo vyrukas, kuris namo grizta visad laiku, zmonai padeda ir t.t., ji nieko neitaria, o moteru kiek turi... Moralas - jei nori, nueis i kaire, nenusaugosi.

Temos autorei - jei jusu vyras ir nueis i kaire, tqi ne todel, kad buna komandiruotese ir turi tam proga, o todel, jei jus ji uzesit savo priekaistais be pagrindo.

Nosi i virsu, sypsena, ir vyras myles jus ir ne negalvos apie kaire ar desine, kai namie turi grazia beveik 3 vaikuciu mama ;)

Ir siaip, pavydas kyla del nepasitikejimo savimi, o ne vyru. Tad tai jusu problema. Kurios nereiketu uzkrauti vyrui, jis juk del to nekaltas.

2019.01.30 04:17 (prieš 7 m.)

Helly parašė:
Ačiū už pastabą. Bet su jūsų nuomonę dėl mąstymo aš nesutinku. Kad ir koks būtų mąstymas, rėkti vyrui į ragelį, šokdinti ir varinėti nuo verslo pietų/vakaro stalo i…

Sveikinu, laukiates nepraleisiu progos atgaivinti tema apie komandiruotes, ir Jums palinkesiu turint vaiku nekontroliuoti vyro ir toliau but laisvom paziurom gimus vaikui

Ringailiux

Jogaila 9 m. 3 mėn.

Živilė 10 m. 9 mėn.

2019.01.30 05:06 (prieš 7 m.)

Labai pritariu, kad pavydas tėra nepasitikėjimo savimi išraiška. Mano mama ir močiutė iki begalybės pavydžios. Senelis buvo visad ištikimas 100%, bet nei "Laba diena" moteriškei pasakyt negalėjo nesukeldamas isterijos. O tėtis mano tai negali sakyt, kad šventas būtų. Bet dabar jau pensijoj ir geriausiu atveju į moteris gali tik iš tolo pasižiūrėt (žinau, mes su juo pasikalbam). Bet vistiek net į parduotuvę vienas negali nueit - ko ten vaikšto, kasininkė jauna patinka?! Aš taip augau ir maniau pavydėt vyro yra normalu. Bet pirmas dalykas, kaskart prie draugų juokais leptelėjus "Man visai nepatinka ta jauna vyro sekretorė" visi į mane kaip į psichinę pasižiūri. Niekas nesupranta kaip galima pavydėt vyro, kuris dar nepagautas nieko įtartino darant :nezinau: O visų antra - kuo daugiau pasitikėjimo savimi atrandu, tuo labiau man dzin tos sekretorės Jeigu vyras yra su manim, vadinasi nori su manim būti. Jei norės nueit į kairę, tai ir nueis - nei nusaugosiu, nei priekaištai ką nors pakeis :ir-nesakyk: Galiausiai net mintis "Kas jei iš darbo vėluoja (dažnas atvejis), nes romaną mezga" jau nebejaudina. Pirma, nemanau kad mezga, nes turi puikią žmoną :flirtuoju: Antra, net jei ir mezga, koks skirtumas Tai tik parodytų, kad pablūdo mažutis nuo gyvenimo įtampos ir reik atostogų ar ko sveikam protui atgauti

2019.01.30 13:57 (prieš 7 m.)

Zuikiosypsena parašė:
Sveikinu, laukiates nepraleisiu progos atgaivinti tema apie komandiruotes, ir Jums palinkesiu turint vaiku nekontroliuoti vyro ir toliau but laisvom paziurom gimu…

Skyrėte ne man, bet noriu pasisakyti
Turiu 2 vaikus ir nekontroliuoju vyro.. Vyras dar iki pirmo vaiko atsiradimo dirbo tą patį darbą, kaip dabar. Ir jo nebūna ne kelias dienas per metus.. jis dirba visada komandiruotėse po min savaitę max 5 savaites.. grįžta savaitgaliui ir vėl išvažiuoja. Jei pradėčiau skambinėt ir klausinėt nesąmonių ar priekaištauti ką nors, tai greičiusiai išvis negrįžtų.
Tiesiog neturiu nė laiko, nė noro kabinėtis, nes dirbu pilnu etatu ir grįžus vakare apie vaikus veiklos pilna. Kartais tik susirašom per messengeri, kartais susiskambinam. Turi būti pasitikėjimas ir pagarba. Aišku turiu viltį, kad ateis laikas, kai galės daugiau namuose būti, bet kol kas yra taip, kaip yra, todėl nesunkinu abiems gyvenimo kažkokiom isterijom, kurios naudos niekam neduoda to linkiu ir Jums

5
2019.01.30 23:21 (prieš 7 m.)

Šiandienos (sausio 30) laida “Yra kaip yra”, kaip tik šiai temai ;)
2019.01.31 12:12 (prieš 7 m.)

Perskaičiau visus komentarus.. aišku, pradejau nuo temos apie šeimą ir alkoholį, paskui apie trečią neplanuotą vaiką, tada apie vyro komandiruotes.. manau, autorė neturi veiklos sau, rašė, kad beliko metai studijų, tai gal reiktų pabaigti? Jei nera galimybių dienos metu, tai visada galima neakivaizdiniu bûdu baigti mokslus, rasti veiklos, darbo.. esu su trimis vaikais neakivaizdiniu būdu baigusi bakalaurą, tuo pat metu dar dirbau, tikrai viskas yra įmanoma, reikia noro, motyvacijos, užsidegimo.. nes dabar kiek skaičiau - vien tik nepasitikėjimas, nepagrįstos isterijos, baimės... autorė jau nėra jaunutė, virš 32 metų, mačius gyvenimo, patyrus tėvo išdavystę, mamos nepalaikymą, tai jau kaip ir laikas būti užsigrūdinusiai, ieškot stiprybės savyje, stotis ant savo kelio ir ant savo kojų. Vaikai netrukdo nei karjeros siekti, nei dirbti, nei gyventi. Viskas tik požiūryje.

3