Astra parašė:
Dabar įsivaizduokite, kad su mažu vaiku namuose sėdite ir laukiate, grįš tėvelis ar negrįš. Jis jau žinos, kad greitai durimis netrenksite ir toli nepabėgsite.……
Su mazu vaiku tokie santykiai max gresmingi. Ne tik gris ar ne. O jei su serganciu mazu vaiku lauki ir prireikia skubiai vaziuoti i ligonine. O jei dekrete mama finansiskai visiskai priklausoma nuo vyro ir anas atlyginima prauliavoja, o sauskelnem ar misinukui tenka krapstyti paskutines kapeikas. O jei mama iseina i darba, vaika palieka su teciu, bet tas susiplanuoja tuo laiku isgerti. Tokiomis aplinkybemis netgi lengviau vienai auginti vaika, nes zinai, kad gali kliautis tik savimi ir nebus to antro zmogaus, kuris svarbiose situacijose paves. O cia kiekviena diena lauktu bedos. Jau nekalbu apie tai, kad tokiam teciui nei jo moteris, nei jo vaikas nerupetu, kad ir kaip su tuo vyru gali buti gera siandien.
Ir siaip, jei jau zadejo, kad kazkas nepasikartos, bet kartojasi, tai viskas. Zmogus nesilaiko zodzio, nevertina autores prasymu ir gyvena taip, kaip jam patogu. Ir cia tik juoda arba balta. Arba autore priima jo gyvenimo buda ir susitaiko su visomis pasekmemis, arba autore eina savo keliu.
Tie metai, praleisti kartu yra ir daug, ir mazai. Pakankamai daug, kad pamatytu esmines problemas, keliancias jais sunkumu. Ir pakankamai mazai, kad butu gaila nutraukti tokius santykius. Bet man tai cia net nekiltu abejoniu, kaip pasielgti. Nes nieko nera blogiau, nei gyventi nuolatiniame nerime, vienisai, tikintis stebuklo, kad kazkas pagaliau pasikeis. Ir tas vyriskio priekaistas, kad ji liks kalta del nutrukusiu santykiu, rodo, kad ji bendrauja su manipuliantu narcizu. Puikiai pasake viena nare apie tai, koks skirtumas, ka galvos kazkoks zmogus, su kuriuo gyvenime nebebendrausi. Ogi jokio. Paliudes autore, isgedes, issiverks ir atras normalu zmogu, su kuriuo jausis saugi ir rami. O kitu atveju garantuotas sulauzytas likimas ir jai, ir jos busimiems vaikams.