TV
Sveiki visi kas perskaitys mano istoriją, ji gali būti gan ilga, tai iš karto atsiprašau.
Kodėl čia rašau? Nes noriu išgirsti kitų žmonių nuomonę, ar su manimi kažkas tikrai ne taip ir perdedu.
Pradėsiu galbūt nuo to, jog su savo vaikinu gyvename jau 10 metų kartu. Jis aiškiai išdėstė, kad vaikų šiuo metu nenori, o ir man tai nelabai priimtina (dėl nestabilumo darbo atžvilgiu bei pinigų stygiaus), piršimosi ir vestuvių taip pat nesureikšminom, nes jeigu myli žmogų, vestuvės daug ko nepakeistų.
Draugo Tėvai senamadiškų pažiūrų, bet suprantu, patys anksti susilaukė vaiko ir galbūt galvojo, kad jų sūnus seks tokiu pačiu pavyzdžiu ir greit bus vaikai ir santuoka, bet tai neįvyko.
Mus pasikvietė pabūti vasarai (mes atvykome iš užsienio), praeitą vasarą taip pat darėm, tai mano nuožiūra gan viskas sklandžiai įvyko, išsiskyrėm su ašarom ir tikrai jų ilgėjausi.
Ši vasara kitokia. Įvyko kažkoks persilaužimas, bet pajaučiau iš jų šaltumą, abejingumą. Draugo tėvas nueina pas kaimyną, kažkada kalbėjomės per mesengerio video ir prigėręs leptelėjo "kur b* anūkai"?, nors abu prieš tai sakė (kaip norit, taip darykit, jūsų gyvenimas).
Atvažiavus pasakė "jauskitės kaip namuose". Nu tai kai draugo mama išeidavo į darbą stengdavausi palaikyti namuose švarą (vonios išvalymas, tuoleto išvalymas, ar virtuvės sutvarkymas), ne, daiktų neperdėjau niekur ir po spinteles nesikuisdavau, bet paprastas indų išplovimas pradėjo erzinti draugo mamą.
Vasarą paprašė nuskinti braškes ir jas paruošti džiovinimui, priskyniau į kibirėlį,pabaigus išploviau jį, pamačius, ji mane apšaukė (suknista tvarkdarė)... pasimečiau ir nieko nesakiau, atkirto...niekas tavęs neprašė.
Kitas kartas buvo nuobodoka, tai paklausiau gal kokių darbų turite? Galiu nudirbti...sako ilsėkis. Nu galvoju ok, bet kiek galima ilsėtis...,tada pamačius kad iš kampo į kampą vaikštau atkirto "ką nuobodu, neturi ką veikt?", galvoju...kodėl ji šitaip su manim.
Kai valgyt darydavo norėdavau taip pat padėti, bet atkirsdavo vis, kad pagalbos nereikia. Ji dirba vakariniam darbe, tai nesupratau tos pagalbos atsisakymo.., kodėl žūtbūt nieko man negalima daryti...
Tada draugo tėvas atkirto prie stalo.., o tu nenori kokią ukrainietę susirasti? skanius barščius išvirtų.., vos nepaspringau. Draugas atkirto "ne, nenoriu". Ir tada prasidėjo vis
užmetimai kažkoki netiesiogi, kad aš durna ir kai atkirsdavau, kad taip negražu kalbėti.. juokdavosi.
Mano draugas tylėdavo, nes jis tėvų bijodavo, kad išvarys iš namų. Kai vieną dieną jo mama pakėlė ant manęs balsą trūko kantrybė ir aš pakėliau, tai prie jos man pasakė patylėk nerėkavus... tai pasijaučiau pažeminta, o ji buvo labai laiminga dėl to.
Paskui daugiau iš jo mamos prasidėjo visoki staipymaisi prieš jį, žiūrėjimas į akis, o kai vieną dieną jos paklausė ar padaryti jums kavos, ji atkirto , ne, padaryk man vaiką. Aš likau šoke, o jis atkirto, kad "negirdėjo", kad taip sakė.
Praėjo daugiau laiko, kai draugo nebūdavo šalia vis dėl kažko užsipuldavo. Tylėt nebegalėdavau, galvoju jeigu draugas negins, pati apsiginsiu, vien, kad viešiu ir esu svečias nenoriu niekam leisti taip su manim kalbėti. Tai buvau po to akis į akį (nusodinta) ir draugas pasakė, kad neįvedinėk čia savo taisyklių ir tvarkos savo nedaryk, čia ne tavo namai.
Nutilau...kol vieną vakarą visi kartu sedėjom ir kai nusižiovojau ji drėbė "ką visą naktį veikei, iš pyzdos plaukus pešiojai?", ir visi žvenkt pradėjo, atsisukau į jos sūnų ir sakau : ar leisi savo mamai taip su manim kalbėti? Atsakymo nesulaukiau... atsistojau, o ji mane palydėjo su plačiausia šypsena veide.
Bandžiau pamiršti..., iki kol turėjom drauge važiuoti pasivaikščioti. Sakau sėskite į priekį prie sūnaus, aš pasnausiu (nenorėjau daugiau bendrauti), bet draugas privertė važiuot į tą žygį. Bevažiuojant atkreipiau dėmesį apie naujos statybos pastatą, sakau, o čia naujas pastatas? ji man "nu labas rytas, pabudome ir kelkimės"... aš buvau įsiutus , o ji dadėjo "uoj tik nepyk"... nu patys žinot... nepyk=pyk, sustojo paimt sau kavos, o man ir draugui po redbulį, sakau ačiū, nenoriu, sako imk, sakau ačiū, nenoriu, ir numetė redbulį man ant kojų, padėjau ant kitos sedynės ir tylėjau, jau nieko nebenorėjau.
Sustoję pradėjom eiti žygį, atitolau nuo jų ir pasiklydau, be ryšio, be nieko miške. Po kokių 2h gavau žinutę iš draugo ar viskas ok? Ne, viskas buvo ne ok, bet pasakiau, kad pasimatysim prie mašinos, norėjau viena pabūti.
Kai grįžau, jo mama buvo išėjus pagrybauti.Atsisėdau į galą, paprašiau draugo tik vandens, kai įsėdo tylėjau.
Tai va, taip apie mėnesį ir tyliu ir jau ant dienų turėtumėme išvažiuoti.
Galiu dar daug visko dadurti, bet... nematau reikalo.Dabar ji ir jos vyras ant manęs pikti, kad nešneku, su jais nevalgau, o gal labiau, kad draugas palaikydamas mane nusprendė su jais kartu irgi nevalgyti ir nelabai leisti laiką kartu.
Aš jam pasakiau eik, būk su tėvais, važiuok kur nors, nenoriu likt kalta, bet jis atsisako.
Tai tiek žinių, kaip manot ar manęs nekenčia ar kame čia šaknys?
Taip, nesu Dievo dovana, nesu tobula. Sūnaus jų neišnaudojau, viską dalinam per pusę, atostogas, nuomas, mokeščius , viską.
Tai galvoju gal kas susidūrę ir kad ir ką bedarote neįtinkate?
P.S, kažkur 3 metai į mūsų santykius atsiuntė jam exės fotkę ir klausė jo ar jam ji neatrodo nėščia. (Ji susituokus jau buvo ir ne, tada nebuvo nėščia).
ir norėtų kontroliuoti kaip mažą vaiką kur gyvena, kaip gyvena....sekti vos ne kiekvieną žingsnį.. juo labiau, kad siūlė gyventi kartu ir dar supyko, kad nesutikote.
