2019.02.27 10:28 (prieš 7 m.)
Mano merginai jau 16-a ir ji tiesos nežino. Kai buvo mažytė bandžiau pasakų forma jai pateikti tiesą, nesuprato. Kai tapo paaugle, ji mums pasiūlė įsivaikinti leliuką, nes daug metų nepavyksta pastoti. Tuomet aš jos užklausiau, o kada mes pasakysim tiesą jam apie įvaikinimą? Ji atsakė NIEKADA! Jis mūsų šeimos narys, mes jį auginsim kaip savo vaiką, todėl nėra reikalo jam žinoti tiesos, nes jūs būsite tėvai, o aš sesuo. Paklausiau o ką darysim jeigu pasirodys biologinė mama, ji tik akys išpūtė ir pasakė kokia dar mama. jeigu paliko, nereikėjo, vadinasi jokių teisių į vaikelį neturi... Tai ir esu iki šiol pakibus tarp žemės ir dangaus. Gyventi su tokia paslaptimi yra labai sunku... Ji yra tokia laiminga mergaitė ir šiuo metu pasakyta tiesa ją gali sužlugdyti... Todėl kiek galėsiu tiek tempsiu su ta tiesa. Norėčiau, kad baigtų mokyklą, įstotų į universtitetą, o tada galbūt galėsiu atverti jai širdį... Galbūt jūs nesutiksit su mano tokia nuomone, bet neįsivaizduojat kaip sunku būtų pradėti pokalbį, kai vaikas 100% įsitikinęs, kad tikrieji tėvai esame mes... Aš ją beprotiškai myliu, ji yra mano gyvenimo prasmė ir nenoriu jos skaudinti. Ji juk man vis tiek dar maža mergaitė, nors jau ir 16-a. Juolab, kad žino apie gimdytoją viską tik per kitą prizmę ir smerkia ją, nes yra nusivalkatavus narkomanė, bet net nenutuokia, kad ji ją pagimdė...