Sveikos,
Suprantu, kad skirtis jam finansiškai neapsimoka, bet vis dėlto...
Čia tokie neteisingi įstatymai. Lietuvoj kas įgyta iki santuokos, tai jau tavo, vienam iš tėvų mirus-dalis tenka ne tik sutuoktiniui gyvam, bet ir vaikams.
O čia-viską pasiimtų jo žmona. Net jei jis atidarytų taupymo sąskaitą vaikui, jinai galėtų teismo keliu gauti bent dalį pinigų iš ten. Jei vyras kažką paliktų testamentu man ar vaikui-irgi galėtų teisme testamentą užginčyt, vien dėl to, kad žmona.
Tikiu, kad ji vyro mirties atveju viską iš mano vaiko atimtų. Kaip minėjau, jau yra rašius pašaipias žinutes, sakius, kad sudoros man per teismus ir pan. Kai paklausiau, kodėl, atsakė: "Tiesiog todėl, kad galiu."
Nesuprantu, ko ji tokia priešiška, kai su kitu vyru gyvena.
Dar vienas klausimas iškilo, kas bus, kai sužinos mano Lietuvoj gyvenantys tėvai, jog jis neišsiskyręs. Aš jiem buvau pasakius, kad išsiskyręs, nes tikėjausi, kad netrukus po to skyrybos įvyks, o dabar visa situacija kaip užklimpus kokiam molyje.
Mano tėvai visiškai nesupras ir smerks mane, jiem nesuvokiama, kad Anglijoj būtent tokie įstatymai, nes "vat Lietuvoje yra taip ir taip."
Paskui, aišku, moralizuos, kad nereikėjo prasidėt su žmogum, kuris teisiškai įsipareigojęs kitam asmeniui, gal net vaiką laikys "benkartu." Tas žodis jau toks pasenęs ir netinkamas šiems laikams, nes dabar laisvė, demokratija, daro kas ką nori, bet mano tėvų supratimas tarybinis ir iš Smetonos laikų. Taigi grįžus į Lietuvą man bus šakės.