Šia tema esu skaičius labai man prilipusį straipsnį. Aišku, gal nuomonių yra daug, bet man šita labai limpa, panašiai mes ir gyvenam.
valgymas.lt/2018/10/31/nesveikas-maistas-drausti-negalima-leisti-straipsnis-is-mamos-zurnalo/
Aš ir jau buvau priėjus ribą, kai laksčiau paskui mažiukę su baronkom ir visokiais pakramtukais, kad tik bent ką suvalgytų...bet po to susiėmiau. Šeimoje turime gana neblogus maitinimosi įpročius, mums valgymas -pusryčiai pietūs, vakarienė -ritualas ir nuo pat mažų dienų pratinu prie to ŠEIMOS ritualo ir vaiką. Jokių lakstymų su šaukštu paskui po namus, filmukų ar žaislų prie stalo. Paruošiu ką nors - nepatinka, nevalgo, maivosi- išimu iš kėdutės. Nevalgo pusryčių-laukia pietų. Nevalgo pietų-laukia vakarienės, kurią dažniausiai ir suvalgo, kas ten bebūtų. Jeigu patys mes kemšame saldumynus, o vaikui neduodam ir kažkodėl kišam košę- nu nesąžininga, bent vaikas tai mato kaip nesąžiningumą. Tai dabar darom taip, kad jei vaikui nevalgiadienis, skanumynų matomoj vietoj net nelaikom, pasmaguriaujam su vyru vaikams sumigus. Bet jei vaikas tą dieną normaliai valgo ir prie kavos išsitraukiam sausainių- tikrai vaikui paprašius duodam paragaut. Na, faktas, kad reikia būt sąžiningu su vaiku ir pačiam rodyt atitinkamą pavyzdį. Skrandukai jų maži, naturalu, jei prigėrę sulčių ir prikimšę bandelių kotleto jie jau nenorės
O šiaip svarbiausia, manau, yra balansas. Ugdymas gerų mitybos įpročių nuo mažens, bet aš tikrai nesu už tą draudimą visko, kas turi cukraus.. Žinau pavyzdžių, kai tėvai vaikams saldumynų visai neduodavo ir kai vaikai paaugo, pradėjo eit į draugų gimtadienius, renginius, kur buvo saldėsių, atrodydavo kaip laukiniai, pirmiausia pribėgę kimšdavosi pilnas kišenes, kad pasislėpę galėtų suvalgyti. Manau, joks kraštutinumas negerai. Ok, jei jūsų namuose cukraus nėra, tai ir vaikui jo kišt nereikia, bet jei naturaliai jis su juo susipažins - tai nebus problema, jeigu nuo mažens jūs laikotės geros mitybos įpročių ir sugebat atskirti, kas yra sveikatai reikalinga mityba, kas -saldėsis nuotaikai pakelti ir dūčiai pamaloninti
Svarbu kad pačių mūsų lėkštės būtų pilnos daržovių, sveikų mėsos (arba nemėsos) produktų. Jei nuolat prie tokio stalo sėdės ir vaikas, naturalu, kad ir pats tą valgys, kai praalks...galų gale vis tiek juk valgys. Tokiu atveju ypatingos progos su keksiuku ar sausainiu visai kitokią prasmę įgaus. O jei jam vos pasiraukius atkišim jam sūrelį - ir kvailam aišku, ką jis rinksis. Aš ir rinkčiaus tą patį.
Nėr lengva, suprantu..aš per paskutinį pusmetį didžiuojuos savim, nes kažkaip laikiaus šių principų. Tikiuos, kad situacija dar labiau pagerės, kai eisim į darželį. Bet dabar vaikas valgo tai, ką paruošiu aš..daugiau ar mažiau- viską. Bijo ragaut naujų produktų, bet manau, čia amžiaus dalykas, su laiku išsidrąsina. Pati mokausi nebestresuoti šioje vietoje, rodyti gerą pavyzdį, gaminti kokybiškai ir palikti šiek tiek atsakomybės vaikui - priimti tai, ką jam patiekiu arba ne. Jei jam mano paruošti pusryčiai neskanūs-ką padarysi. Pietūs jau būna daug skanesni