2012.11.30 22:08 (prieš 13 m.)
Mano tetis depresija serga jau koki 15 metu, o serga del to , kad mes artimieji jam susirgus ji labai saugojome, bijojme , kad nepasidarytu sau ko, nes buvo minejes ir to bijodami padareme meskos paslauga ji dar labiau istumem , o kaip tai padareme??? Gailedami jo, uzjausdami, leisdami ilsetis, nieko neveikti, zodziu darem viska kad jam butu ramybe, kaip daktarai, kad sako lepinote ir to pasekme ilgi ligos metai. Jei butume grieztai kalbeje, vare darbuotis namu ukyje, veze pramogauti (jis ju atsisakydavo, nes jam budavo silpna, o tas silpnumas nuo visisko nejudejimo), grieztai kalbeje ir nebijoje jo gasdinimu, siuo metu gal jisai butu sveikas zmogus, o neegzistuojantis. Tad nesupykite as jusu negailesiu ir pasakysiu, kad jus turite du nuostabius vaikus kuriems reikia mamos, kuri butu linksma, energinga ir pilna gyvenimiskos laimes ir manau, kad galite tokia buti, tad spirkite sau i sikna ir pradekite pati save gydyti. Islipkite is lovos ryte, paziurekite i veidrodi pasakykite sau garsiai kokia as grazi, atsidarykite langa, ikvepkite, padrykite keleta pritupimu, pasidarykite kavos, nueikite i vaiku kambari paziurekite kokie jie nuostabus ir jus jiems reikalinga... kiek mazu, bet labai grziu dalyku yra gyvenime kuriu mes patys per skubejimus nebematome, nebesistengiame izvelgti.... Asiprasau uz morala, bet noriu kad siu vaikuciu mama butu jiems ramstis o ne jie ramstis jai.... \mylekite save