2025.09.17 12:46 (prieš 10 mėn.)
Wagamama parašė:
Man kadangi donoro klausimas būtų riba, kurios neperžengčiau, niekada labai išsamiai nesu apgalvojusi tokio varianto su visais už ir prieš.
Įdomių teorijų esama. Bet aš visgi manau, kad jei jau šeima (vyras ir žmona) baisiai norėjo vaiko, nesigavo ir pasinaudojo donorų ląstelėmis, telieka tai paslaptimi. Tas sužinojimas vaikui gali atnešti tik blaškymąsi tarp jį auginusių tėvų ir neišpildomo noro pažinti biologinius. Čia mano nuomonė, aišku. Kas žino, gal esant konkrečioje situacijoje su laiku ir pasikeistų.
P. S. apie donorystę pas mane būta jau pamąstymų po užsitęsusių nesėkmių. Jei ir Lv nebūtų pavykę, tai būtume turbūt ėmę donuojamas vyriškas ląsteles. Pas mano vyrą - tragedija visiška šiuo kl. ir aš vien dėl to nebūčiau atsisakiusi bandyti tapti mama. Jei vyras tokioje situacijoje nesutiktų su šia mintimi, ieškočiausi kito vyro. Man susilaukti vaiko būtų svarbiau nei "būtent šitą vyrą" išlaikyti.
Meshka parašė:
Tai zinoma donoryste nera lengvas dalykas, bet toki sprendima priemem, nes nebuvo kito pasirinkimo, ir kokios bus pasekmes, tokios tebunie... Jeigu vaikas musu del …
Labai įdomią mintį išsakėte apie žūtbūtinį norą turėti vaiką nepaisant net to, kad pvz., ateityje jis nusigręžtų. Čia net ne vien su donoryste siejant. Labai dažnai dėl įvairiausių gyvenimiškų priežasčių taip susiklosto. Aš net nežinau, ar tada išvis būtų noras susilaukti, jei žinočiau iš anksto, kad taip nutiks. Man vaiko turėjimas svarbus, kad senatvėje turėčiau artimą žmogų, kad turėčiau ko laukti, kas aplankys bent retkarčiais, po to gi anūkai džiugins GAL
Bet tikrai šita mintis įdomi, ką daugama įdomu rinktųsi, jei galėtų atsukti laiką... Tie, kurių sąntykis su vaikais yra sugriūvęs amžiams nebepataisomai.