TV
Sveikos,atejo laikas kai suvokiau,kad as perdegiau negriztamai savo darbe..Kodel negriztamai?Todel,kad surinkti saves nepadejo nei menesis nedarbingumo,nei atostogos siltuose kraštuose, nei savaite pabuvimo su savimi..
Pradesiu turbut nuo to ,kad esu seslus zmogus,sioje darbovieteje greit bus kaip dirbu 9 metai,darbas greito maisto restorane,pirmus 5 metus dirbau miesto pakraštyje esančiame restoranelyje, kuris buvo arti namu,cia i valanda uzklysdavo zmogus kitas,nebuvo ipatingai didelio srauto,taciau tada man darbas atrode mielas,ejau i ji su dziaugsmu ,gaila,kad sioje vietoje nebuvo galimybės man dirbti 8-17,tad pamacius Skelbima,kad i kita restorana iesko darbuotojo tokiu grafiku pasiprasiau buti perkeliama,vadove is kart siule gerai pamastyti,nes restoranas paciam miesto centre,ten labai labai didelis srautas zmoniu ir pan,taciau manes kaip darbo zmogaus tas neisgasdino.
Naujam restorane buvo priprasti tikrai sunku ,non stop zmones ,turi prie kasos aptarnauti ,boltus/woltus ,drive,prie to pacio priziureti sales svara ir dar daug,visokio,gerio,rodos vienu metu turi atlikti 5 darbus,sugebeti kalbeti per ausine,tuo,metu krauti kito zmogus uzsakyma,atsiminti ta-su kuriuo kalbi ir pan,per daug issipleciau gal,taip,pradirbau 5 metus,kol viena diena pradejau jausti nepaaiskinama agresija klientams,pradejo erzinti kai kuriu ju nesiskaitymas,emocijos,pradejo erzinti tas multitaskinimas,daug,darbu darymo vienu metu,atejo toks momentas,kad po 12 darbo valandu guledavau lovoje su darbiniais rubais ir ziuredavau i viena taska(geriausiu atveju),blogiausiu verkdavau.
Kreipiausi i medikus,nustate emocini issekima,gavau nedarbinguma,galvojau atsigausiu ,pailsesiu,kur tau ,grizusi i darba visos sios emocijos apskritai pradejo imti virsu,rodos bendrauji su vienu klientu,kitas alsuoja i,nugara ,trecias rekia judink subine greiciau..Taip,as suprantu,kad aptarnavimo,sfera tokia ir yra visokiu zmoniu pasitaiko,taciau as jau,nebepajegi tu konfliktiniu situaciju sukontroliuoti,o darbas atima ne tik fizines jegas,taciau ir emocines,auginu viena du vaikus,galit isivaizduoti kiek jiems resursu mano po darbo lieka.
Buvau parašiusi prasyma iseiti ,pasikviete pokalbiui pati generaline,pasiule kitam restorane pareigas aukstesnes,atsisakiau ,kalbino prikalbino likti ,pakele atlygima,sutikau,likau,taciau viduje jauciu tuoj tuoj ir sprogs tiksinti bomba..
Rodos imi ir iseini is to darbo ,taciau stabdo labai didele baime nesusirasti kito darbo ,arba susirasti prasciau apmokama,dabar uzdirbu apie 1.2tuks plius bonusai ir priedai.Artimieji sukioja pirstu prie smilkinio ,sakydami ,kad man jau geriau nei kur.. Taip ir sukuosi kaip ziurke uždaryta narve ir nerandu kelio savo..
Kaip Jus elgtumetes mano atveju?
