2023.10.18 07:26 (prieš 2 m.)
Netipiška parašė:
Bėkite nuo tos šarlatanės, kurią vadinate savo gydytoja ir kelyje sutikusi nesisveikinkite su ja. Gimdžiau pirmą vaiką beveik 35 m (netyčiukė). Būtų man pasakius, k…
Gal fiziologiškai ir yra įmanoma, gydantis, skatinant, geriant hormonus, žiūrint kaip dabar pasibaigs, aš nesiginčiju.
Bet kam vėl ir vėl pereiti per tas traumas - antrą, trečią kartą vėl nutiks tas pats, tam tikimybė tik padidėjo. gydytojai man daug vilties nedavė, kad antru atveju būtų jau viskas gerai, pasakė, kad labai dažnai kartojojasi, kam gal nebuvę, keista išgirsti.
Nuo savęs padariau viską, ką galėjau, - gerai, išgėriau kelis puodelius kavos, suvalgiau kelis saldumynus, keletą kartų lengvai sportavau, dabar jau nepakeisiu nieko, tiesiog nėra lemta ir lengviau yra susirasti psichologą ir susitaikyti, nukreipti energiją kitur, o ne pakartotinai turėti tuščią viltį, kai vien fiziologija išsimuša keliems mėnesiams, apie prastą darbingumą jau nekalbu - kadangi nedavė nedarbingumo, teko pasiimti atostogas laukiant persileidimo. Vyras nusiminė ir kiek supratau, nebeįdomi aš jau jam esu (jis norėjo labiau nei aš). Kiti gal laukia daug metų, tikisi, nes čia gyvenimo prasmė. Tada dvigubai skaudu. Man praradimas tiesiog buvo ženklas, kad man nereikia ir nelemta - aš tai jau žinojau savo viduje (nuojauta tokia), vyras didžiausią įtaką darė mane paragindamas, kad gal viskas bus gerai, dar nesam seni, kiti turi ir t.t. Jis ir po šito vėl nori bandyti, bet aš nubrėžiau liniją, kad man užtenka vieno karto, juolab gyd prognozės liūdnos ir kitiems kartams, tad kam save kankint. Išeis - aš nelaikau.