Mielos merginos, mano nervų sistema jau visai pakrikusi per bjaurią anytą, kasdien geriu raminamuosius vaistus, neužsileiskite sau ant galvos tų anytų, bėgite nuo jų kuo toliau ir kuo mažiau kreipkite dėmesį į jų nesąmones, o svarbiausia nelaukite, kol jos pasikeis. Niekada jos nepasikeis, viskas bus tik blogiau. Aišku, jeigu anyta normali, tai tikiu, kad sukurti normalius santykius įmanoma, bet jei santykiai nesikeičia, nereikia ilgai savęs kankinti, tik pačios nusibaigsite. Atsiskirkite ir toliau bendraukite tik formaliai (švenčių proga) . Jei bendravimas malonus, gerai, jei ne - viso geriausio. Mūsų šeima nuo tos "duros" atsiskyrė visom prasmėm, tik, deja, per vėlai ir toliau tęsti bendravimo neketiname. Esmė ne tame, kad yra kažkokie smulkūs nesutarimai, ne, ji mums keršyja kaip baisiausiams priešams už tai, kad jos komandų nieks neklauso.Galų gale tas kerštas jau peraugo į kažkokias perversijas, mes su vyru jau sirgti net pradėjome, pavyzdžiui, vyras pas ją nuėjęs paskui keturias naktis iš eilės nemiega . Ji visiems apsiskelbė, kokia aš bloga, bet su vyru kartu gražiai gyvenam jau aštoniolika metų, auginam vaikučius, ji tiesiog negali pakęsti, kad mes niekaip neišsiskiriam ir net nesusipykstam, tai kasasi visais būdais kaip mane sunervinti, mus supykdyti. Jau netgi vaikams istorijas apie mane seka, ar žinote vaikučiai, kokia bloga jūsų mamytė. Vyras tas jos intrigas mato ir supranta. Jai svarbiausia, kad ji būtų teisi. O tai dabar apsiskelbė visoms giminėms, kad marti bloga, tai vis laukia nesulaukia skyrybų. Neseniai girdėjome, kad jau pasakoja, jog mes mušamės ir vaikai mūsų kenčia, o mano vyras manęs nemyli, bet yra geras tėvas, tad gyvena kartu su manim tik dėl vaikų. Nu taip negali sulaukti, vargšelė, kol mes susipyksim, kad jau pati iš pykčio sprogsta. O mano vyras irgi nukentėjo per ją: jam atviru tekstu buvo pasakyta, arba su manim išsiskiria, arba negaus palikimo. Skirtis atsisakė, visas turtas testamentu paliktas kitam sūnui (kuris yra nevedęs).