Aš gimdžiau 2021 rugpjūčio gale Trakų ligoninėje. Rinkausi ją dėl mažesnės apkrovos, privačių palatų, kad galėtume su vyru pasilikti ir kad gautume pagalbos bei dėmesio kai iškils klausimai.
Mums su vyru abiems padarė kovido testus. Vyrui dar papildomai greitąjį testą padarė, kad įleistų į palatą su manimi anksčiau. Visą laiką buvome ligoninėje, šiaip neleido išeiti, bet kai man reikėjo vaistų, tai išleido trumpam pro galinį išėjimą🙂
Apie ligoninę - yra visiškai privačios palatos su nuosavu dušu, wc ir šaldytuvu. Tokią rinkomės ir mes. Jų minusas - mažai vietos. Kai išsiskleidžia sofkutė vyrui, palatoje praktiškai nebelieka vietos praėjimui iki wc. Kitas variantas yra kai dalijasi wc ir tualetu ant dviejų palatų. Šiaip kaip ir viskas nieko, tik lovos čiužinys jau išgulėtas, o maistą veža iš Santariškių, tai visada gaudavom pravėsusį.
Apie gimdymą. Savo gimdymą aš apibūdinčiau kaip skubotą ir grubų. Gydytoja pas mane buvo Valentyna Šamatovič. Apie ją esu parašiusi atsiliepimą forume. Trumpai, mano nuomone, norėtųsi daugiau komunikacijos apie esamą eigą, kas vyksta. Gydytoja baisiai skubėjo kažkur ir man kelissyk kartojo, kad 'šiandien turim pagimdyt' (suprask iki vidurnakčio), nors jokių komplikacijų ir indikacijų skubėti nebuvo.
Pradžioje pas mane buvo akušerė Vida. Ji pasirodė tokia už natūralią eigą, sakė 'kiek reikės, tiek lauksim', pasakojo viską ką daro. Tik tiek, kad mane paguldė gimdykloje ir nedavė nei vaikščioti, nei ant kamuolio sėdėti ar dar ko. O aš kaip pirmą kart gimdanti, tai pasitikėjau pilnai personalu ir visai pamiršau tuos patarimus. Dabar tikrai negulėčiau😐
Deja, bet Vidos pamaina baigėsi, atėjo nauja akušerė Loreta (dirbanti dar ir Antakalnyje). Užsidegė visos šviesos, ramesnė atmosfera baigėsi, pakartojo tą pačią frazę 'kiek čia galim laukti, reikia gimdyti', man atrodo, pradėjo lašinti oksitociną (mačiau, kad lašina kažkokius vaistus, bet nesakė ką, o sąrėmiai kaip tik įsismarkuodavo po kiekvieno suleidimo), panašu, kad skatino atsivėrimą ir po kelių val. pagimdžiau.. su komplikacijom (gimdos kaklelio ir tarpvietės plyšimai keliose vietose). Plius, akušerės (be Loretos buvo ir kita, jos vardo nzn) nuo pat pirmo stūmimo buvo užsigulusios ant manęs ir spaudė kūdikį per pilvą (išorinę gimdos sienelę) lauk. Jau ne pirmi metai toks būdas yra nerekomenduojamas gimdymo metu. Man labai trūko iš akušerės nurodymų kada ką daryti, nes atėjus laikui stumti, visa teorija išgaravo iš galvos, o Loreta daug nepasakojo🤷🏼♀️
Šiaip vėliau personalo pagalba su kūdikiu buvo pusėtina. Žindymas buvo visiška rakštis. Visos sakė 'gerai apžioja, turi skaudėti pradžioje, normalu', o man jau buvo nugraužti speneliai iki kraujų. Namuose išsikvietus žindymo konsultantę, ji pakoregavo apžiojimą, nes jis tikrai nebuvo geras. Dėl to naujagymis ligoninėje mažai privalgė, neužteko skysčių, prasidėjo gelta ir liepė švitinti po lempom.
Dabar, kaip pirmąkartė, pasitikinti pilnai medicinos personalu ir nenorinti aiškinti kaip dirbti savo darbą, tikrai negimdyčiau pas Valentyna. Kadangi mano pirmoji patirtis buvo prasta ir traumuojanti, tai negrįžčiau į Trakų ligoninę, nors, tikiu, kad ten yra gerų gydytojų ir akušerių, tik man nepaėjo korta.