2019.06.21 11:20 (prieš 7 m.)
Sveiki, esu Liepinukų grupėje, tačiau mano terminas yra liepos 3 dieną todel ir Birželinukus nuolat seku.
Noreciau pasidalinti savo patirtimi del pirmojo mano vaiko maitinimo (sunui jau 9 metai). Pagimdziau vaikeli labai lengvai, visi smagumai prasidejo pradejus jo maitinti. Buvau 100 procentu nusiteikusi maitinti pati, buvau perskaiciusi daugybe knygu, o misinukai man atrode didziausias blogis. Pirmaji menesi vaikas kabejo ant kruties nuolatos, valge valge valge, uzmigdavo 10 min, pabusdavo, verkdavo ir vel duodavau kruti. Neturedavau laiko nei pavalgyt o kartais net ir i tualeta nueiti. Bandziau pieno ir nusitraukti, taciau nieko man nepavyko, tikriausiai nemokejau. Vis kartodavau sau, kad tuoj tuoj susireguliuos pieno gamyba ir gyvenimas palengves. Po pirmojo menesio vaikas priaugo minimalu reikiama svorio kieki, tai mano pienuko jam kaip ir uzteko. Prasidejo antras menuo ir niekas nepasikeite - nuolatiniai maitinimai be pertraukos. Buvau issekusi, prislegta ir nelaiminga. Ir pasidaviau, suejus truputi daugiau negu 2 menesiams daviau vaikui misinuko. Jis buvo tik ka prakabejes ant kruties gal valanda, o misinuko godziai suvalge visa porcija ir pramiegojo 4 valandas. Buvau apstulbusi. Taip tikriausiai buvo del to, kad misinukas yra sunkesnis maistas ir sunkiau virskinasi, bet atsimenu kai tuo metu pirma karta po 2 menesiu ramiai nuejaubi dusa, pavalgiau. Maitinau savo pienu ir toliau, bet vis dazniau panaudodavau misinuka. Matyt psichologiskai man atrode kad po misinuko mano vaikas ir miega ir geriau ir nuotaikos yra geresnes. Suejus 3 menesiams visiskao nustojau maitinti ir perejau tik prie misinuku. Dabar vertinant situacija vienareiksmiskai galiu pasakyti, kad galejau ismaitinti vaika pati, tiesiog pasidaviau, misinukas buvo patogesnis variantas. Labai ilgus metus save kaltinau del tokio savanaudisko pasirinkimo. Taciai is kitos puses, pradejus duoti misinuka pagerejo mano psichologine savijauta, pradejau dziaugtis vaikeliu, buti is tikruju linskma ir laiminga mama.
Mano sunus uzaugo stiprus ir sveikas vaikas, labai protingas, net metais pradejo anksciau lankyti mokykla ir yra klases pirmunas. Del imuniteto irgi problemu niekada neturejo, jis sirgdavo ir serga tiek kiek ir kiti jo amziaus vaikai.
Pabaigai noriu pasakyti, kad motinyste nera lengvas dalykas, patiriame daug streso is aplinkos, vyro, tevu, tobulu salia esanciu "super mamyciu", o dar daugiau pacios save grauziame del netobulumo. As manau, kad naturalus maitinimas yra be galo svarbus, taciau mamos savijauta irgi yra be galo svarbi, todel linkiu visoms buti laimingoms, mes esame geriausios mamos savo ir vaikams ir priimame geriausius sprendimus juos auginant