Mes baigėme 1 klasę Milikoniuose. Nuotoliniu. Suprantama, šie metai buvo kitokie, bet pati mokytoja viršijo visus lūkesčius. Negaliu spręsti kiek ko davė, tačiau - puikiai valdė visą klasę nuotoliniu būdu, buvo puikiai organizuota prisijungimai prie el. pratybų, tėvai išsamiai informuojami apie nuotolinio mokymosi eigą, užduotis ir pan. Metų pabaigoje nekilo keblumų pabaigti mokslus daliai vaikų kontaktiniu būdu, daliai- nuotoliniu. Būreliai( dainavimo) vyko t.p. nuotoliniu, esant tokiai situacijai. Aišku, priklauso ir nuo paties vaiko, ir nuo tėvų lūkesčių.
Mano mergaitė mokinosi visiškai savarankiškai( mes turėjom dirbti). O 1-ąją klasę baigė viena iš geriausių 🤷♀️
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
Vaikas
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
Norėčiau pasidalinti dukros patirtimi, besimokant J. Grušo gimnazijos pradinėje klasėje. Galbūt kažkam padės apsispręsti... Pradėjus mokytis buvome labai nusiteikę optimistiškai, tačiau pakako kelių mėnesių ir supratome, kad įsivaizduojami dalykai yra visai kitokie. Papuolėme pas mokytoją LORETĄ MARČIULIONYTĘ. Tai pedagogas, kuris nebegali daugiau dirbti savo darbo, nes yra pavargęs nuo vaikų, ją erzina bet kokia vaiko klaida, neturi empatijos, yra visiškai nejautri vaikų atžvilgiu, ir, apskritai, ji ignoruoja visus vaikus, kurie neatitinka jos įsivaizdavimo... bet apie viską nuo pradžių. Praėjus keliems mėnesiams nuo rugsėjo 1-osios dukrytė pradėjo prastai miegoti naktimis, vis kartoti, kad bijo mokytojos. Iš pradžių viską "nurašiau" pirmai klasei, naujiems dalykams, naujai patirčiai, juk vaikai į pirmą klasę ateina po darželio ir tikrai susiduria su visiškai nauja aplinka ir tvarka. Todėl iš pradžių pradėjau ieškoti priežasties šeimoje, galvojau, gal per mažai laiko skiriu vaikui ir t.t. Tačiau niekas nesikeitė, dukrytė pradėjo paniškai bijoti eiti į mokyklą, kartojo, kad labai labai bijo mokytojos. Ateidama pasiimti dukrytės iš pamokų vis paklausdavau mokytojos, kaip dukrytei sekasi, tačiau mokytoja nebuvo linkusi daug kalbėti, tiesiog sakydavo, kad viskas gerai. Tačiau po truputį pradėjo lįsti yla iš maišo. Vieną kartą dukrytės nuėjo pasiimti sesuo ir rado ją verkiančią klasėje. Mokytoja paaiškino, kad dukra blogai atliko dailės užduotį ir ji prieš visą klasę suglamžė darbą ir išmetė į šiukšlių dėžę. Tuomet klasės fb grupėje užvedus pokalbį, kaip vaikai jaučiasi klasėje, net pusė tėvų pradėjo pasakoti skaudžias savo vaikų patirtis. Pasirodo mokytoja vaikus pravardžiuodavo įvairiais žeminančiais žodžiais, kaip "besmegenis", "višta", "bukas", "molio Motiejus" ir pan. Apšaukdavo už bet kokią klaidą, žemindavo ir gėdindavo prieš visą klasę. Pasirodo vieną berniuką net mušė per užpakalį. Klasės tėvai inicijavome susirinkimą, mokytoja gynėsi, iš pradžių viską neigė, tačiau galiausiai pripažino, kad "gal" ir sudavė per užpakalį vienam vaikui. Be to, mums, tėvams, net neleido pasisakyti iki galo, tiesiog atsistojo ir pasakė, kad susirinkimas baigtas ir daugiau nebetęs diskusijos. Pavaduotoja pažadėjo rimtai pasikalbėti su mokytoja ir užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos. Tačiau po kelių mėn.vėl viskas tęsėsi, niekur nedingo žeminantys žodžiai, užgauliojimai ir t.t. Jautėsi, kad mokytoja suskirsčiusi vaikus į keletą kategorijų: numylėtieji, vidutiniokai ir "žemiausia klasė". Nuolat girdavo numylėtinius, jiems leisdavo ir suklysti, pavėluoti į pamokas, jiems buvo maloni, slapta duodavo papildomų užduočių, kad jie taptų "pirmūnais", jiems leisdavo dalyvauti konkursuose ir pan. Visi kiti buvo nieko verti. Mano dukrytė mokėsi labai gerai, tačiau nebuvo pataikaujantis vaikas, turėjo savo nuomonę, nebijojo užduoti klausimų ir klausti "kodėl"? Klasės išvykų metu, vaikams nebūdavo leidžiama užkandžiauti autobuse. Kadangi kelionė prasidėdavo 8val.ryte, tai dauguma vaikų būdavo nepusryčiavę ir pavalgydavo, tik suplanuotų pietų metu, t.y. apie 13-14val. Vadinasi visą tą laiką jie būdavo alkani. Antroje klasėje ne vienas iš tėvų ėjom pas pavaduotoją, direktorę, tačiau niekas nesikeitė. Mokyklos vadovybė pradėjo nebereaguoti į klasės tėvų prašymus, skundus. Prašėm dukrą perkelti toje pačioje mokykloje į kitą klasę, tačiau buvo pasakyta, kad nėra galimybės. Išvis pokalbis su direktore buvo tragedija, nes ji beveik nešnekėjo, žiūrėjo į mus, kaip į kažkokius priekabius ir nenormalius tėvus. Švelnia forma mums buvo pasakyta, kad mokyklų yra daugiau ir visada galima pereiti į kitą. Mokytoja pradėjo ignoruoti tuos tėvus, kurie bandė diskutuoti, norėjo kalbėtis ir ieškoti kompromisų. Kai kuriuos tėvus (taip pat ir mane) mokytoja pradėjo aptarinėti etikos pamokų metu su vaikais, mokiniams buvo pasakojama, kaip negražiai mes elgiamės, kad nekenčiame kitų ir pan. Buvau šokiruota
Ar tokia mokytoja gali vadintis pedagogu? Ar taip sprendžiamos problemos? Labai pavargome kovoti su vėjo malūnais, todėl pasirinkome kitą gimnaziją. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ištrūkome iš J. Grušo mokyklos ir ypač iš LORETOS MARČIULIONYTĖS. Visa tai, ką pasakojau yra tik keletas įvykių, kurie nutiko besimokant. Tikrai tikiu, kad yra puikių mokytojų J. Grušo mokykloje, tačiau minėta mokytoja ir pati administracija yra košmaras ir niekad nesulauksite pagalbos. Tad, jei nuspręsite rinktis J. Grušo mokyklą, nuoširdžiai patariu, bent jau neleiskite vaiko pas mokytoją LORETĄ MARČIULIONYTĘ, nes ypač jautrūs, lėtesni, ne tokie "patogūs" vaikai bus ignoruojami, engiami ir žeminami.
