Melisss parašė:
Pati mokykla, mano nuomone, vykdo per mazai veiklu, ribotai dalyvauja olimpiadose (galbut mokytojai nemotyvuoti ruosti mokiniu), nebendradarbiauja su tarptautiniais…
Mes šiuos mokslo metus pradėjom Milikonių progimnazijoj. Sūnus priešmokyklinę lankė daržely. Labai laukė mokyklos, buvo motyvuotas ir užsidegęs mokslams. Visad atlikdavo visas pratybas, sąsiuvinius rašydavo kiek mokytoja liepdavo, mokėsi skaityti ir labai laukė mokyklos. Rugsėjis buvo sunkokas, bet juk adaptacija tai nesukom galvos. Ties spaliu-lapkričio vaikas nebenori mokytis, nusivylęs mokykla, mokslais. Sako, kad nesamonė, jam nereikalinga mokykla visai. Mokslui motyvacija dingusi. Per pamokas nustojo dirbti. Gruodžio mėnesį imdavo bėgti iš pamokų, slapstytis mokykloje. Ėjom į komsultacijas su socialine pedagoge, su psichologe, kalbėjom su mokytoja. Ieškojom su mokyjla būdų, kaip rasti to priežastis, kaip padėti vakui. Buvo sudarytas planas ką mes namuose galime daryti, kad kelti vaiko motyvaciją. Viską darėm pagal planą ir taip, mum padėjo. Vaikas namuose pasidarė labiau motyvuotas. Geriau susitardavkm dėl namų darbų, namų ruošos darbų. Mokykloje situacija nesikeitė. Vaikas nuolat pametinėjo daiktus, parkeliai ir pieštukai sulaužyti, sąsiuviniai sulankstyti, aplankalai nukarpyti. Paskutinio susirinkimo su mokyklos taryba metu buvo aptarti visi būdai ir metodai iš mūsų pusės, kurie mokykloje rezultato nedavė. Mokykla nekėlė klausimo, ką pati mokykla galėtų daryti, ką keisti. Nors socialinei pedagogei ir psichologei dar lapkritį išsakiau savo nuogastavimus, kad galimai mokytoja grubiai su juo elgiasi, o jis į grubų ir negatyvų elgesį labai jautriai reaguoja ir užsisklendžia. Į tai nebuvo net sureaguota. Per susirinkimą vėl išsakiau, kad panašią situaciją esam turėję darželyje. 8ios moterys iš šios mokyklos sėdėję su manim prie stalo nepasakė nei vieno žodžio kad gal kažkur ugdyme gali būti problema. Spec poreikių pedagogė išsakė, kad turi pagrindo manyti jog vaikas gali būti hiperaktyvus (adhd). Nežinau kaip tai gali būti pateisinimas dėl vaiko elgesio. Nebent jie nėra turėję hiperaktyvių ar vaikų su sutrikimais ir neturi supratimo kaip dirbti su jais. Mum buvo gražiai pasiūlyta pasiieškoti kitos mokyklos. Ką mes ir padarėm. Pirma savaitė naujoj mokykloj praėjo puikiai. Vaikas šypsosi kasdien, nebuvo pabėgęs nei iš vienos pamokos, nepametė nei vieno daikto. Visi parkeriai ir pieštukai penale, visi sąsiuviniai papkėj, visos pratybos atliktos ir tvarkingai. Vaikas pasikeitė 180 laipsnių ir tai geriausias mūsų priimtas sprendimas. Vaikas, tiesiog švyti ir vėl nori mokytis. Kasdien pasakoja apie mokyklą, susirado draugų. Milikonių mokykloje neturėjo nei vieno draugo ir per pusę metų nieko negirdėdavom apie veiklas mokykloje, nors ir būrelius lankė kasdien ir pamokos vyko. Kiek klausdavom visad būdavo "nežknau, neatsimenu". Dabar pasakoja su smulkmenom ką veikė, kiek mokėsi, ką valgė, ką kalbėjo. Dabar ima atsiskleisti ir vis užsimena, kad senoj mokykloj ant jo šaukdavo, kad nesupranta, kad nemoka. Kai šaukia jis užsisklendžia, o tada ant jo dar labiau šaukia. Jis nebenori eiti tada į klasę ir slepias rūbinėj, o tada mokytoja grasina, kad ves pas direktorių, kad tėvai pyksta, kad baus grįžusį namo, tempia už rankų į klasę.
Neskaičiau atsiliepimų prieš renkantis mokyklą, rinkausi tiesiog šalia namų esančią, bet siūlau visiem tėvam pasidomėti. Labai gaila vaiko, kad pusę mokslo metų turėjo taip kentėti.
TV
Norėčiau pasidalinti dukros patirtimi, besimokant J. Grušo gimnazijos pradinėje klasėje. Galbūt kažkam padės apsispręsti... Pradėjus mokytis buvome labai n…
