Upelė parašė:
Potyriai - siaubingi. Patirti tai ne vieną kartą - neįsivaizduojama. Man po dienos viskas jau atlikta. Tuščia. Nustebau, kad tai įvyksta taip greit, tikiuosi, visk…
Is tiesu sudetingas tai dalykas. Man kartais net atrodo neverta apie tai sneket nes vis tiek niekas nesupras, visu situacijos skirtingos ir nuosirdziai isijaust i kito situacija mazai kam siais laikais pavyksta. Gal todel su nepazystamais tokiuose forumuose ir lengviau apie tai atviraut nei su seimos nariais, draugais... Jie bent is dalies kazka panasaus isgyvene, o visu artimuju patarimai ka reikejo daryt, ka dabar daryt ar kodel taip nutiko daznai labiau skaudina nei guodzia. Gal siek tiek padeda mintys, kad buna ir blogiau...taciau kas sulygins kas yra blogiau/sunkiau? Sutinku, kad laikas zaizdas gydo, fiziniai skausmai prisimirsta, bet patarciau neskubet sugrizt i iprasta gyvenima, dienotvarke, nes gali visai netiketa daina, pasakytas sakinys ar pacios mintis taip sugraudint, kad nezinosit kur detis. Stiprybes visoms gyjancioms sirdims ir labai nuosirdziai uzjauciu, kad likote tusciomis rankomis..



Po kiek laiko galėsit toliau planuoti? Žinoma dabar emociškao atsigauti reikia, bet kito nėštumo planavimas, leidžia nuraminti liūdesį dėl prarasto nėštumo. Bent jau man. 





