karina999 parašė:
Mamytes ! Prie spenelio atsirado guzas, toks iskilus, apvalus. Rudos spalvos o virsus kiek baltas. Kas cia gali but? Kai palieciu labai skauda 
cia negali but kok…
Kokio dydžio tas guzas? Spėčiau, kad gal odos pora užsikišo dėl riebaus tepalo ir, matyt, mini uždegimas. Dėl naviko nežinau, nesusidūrus. Galit dėl visa ko pasiskambinti, paklausti...
Dėl čiulptuko - galima, bet ar būtina? Čiulptukas nėra visiškai nekaltas. Apgalvokit, ar tikrai bus daugiau naudos nei galimos žalos. Sveikam žindomam kūdikiui, kuris beveik visą laiką praleidžia su mama, čiulptukas yra nereikalingas.
Toliau copy-paste iš anksčiau.
Pavojai:
1. Maišymasis tarp krūties spenelio ir čiulptuko bei iš to kylančios krūties apžiojimo problemos. Čiulpiant čiulptuką, kūdikio burnytė labai mažai prasiveria. Kai mažylis tokį elgesį atsineša prie krūties, jis apžioja tik spenelį ir jį trina tarp dantenų. Netaisyklingas prigludimas veda prie vaiko neprivalgymo, sužalotų spenelių ir pieno sąstovių. Ypač didelė sumaišymo rizika pirmąjį mėnesį.
2. Neigiama įtaka pieno gamybai. Kūdikis jaučia sotumą dėka hormono cholecistokinino, kuris išsiskiria ne tik žindant, bet ir čiulpiant čiulptuką. Mažylis klaidingai galvoja, kad yra sotus, ir atsisako/nesiprašo pamaitinamas. Dėl mažiau stimuliuojamų krūtų smegenys gauna signalą gaminti mažiau pieno. Galiausiai vaikas neprivalgęs, o pieno nėra...
3. Padidinta ausies uždegimo ir ypač jo pasikartojimo rizika, ypač kūdikiams/vaikams virš 6 mėn. Pirštą čiulpiantys vaikai tokios rizikos neturi.
4. Kūdikis gausiau atpylinėja, jam pučia pilvą dėl čiulpimo metu nurijamo oro.
5. Neseniai (2012 m.) vienas tyrimas atskleidė, kad ant vos dieną naudotų čiulptukų veisiasi galybės visokių bakterijų ir grybelių, kurie gali sukelti/paaštrinti uždegimus, ypač ausies, virškinamojo trakto problemas (įskaitant diegliukus). Išimtinai žindomo vaikučio organizme tų patogenų nėra. Be to, dėl dar nežinomų priežasčių, dauguma šitų rastų bakterijų atsparios antibiotikams. Tos pačios bakterijos susiję su įvairiomis kraujagyslių ligomis, metabolizmo sutrikimais (pvz., diabetu), autoimuninėmis ligomis.
6. Beveik visi čiulptukai pagaminti iš sintetinių medžiagų. Kai kuriuose esantis BPA sukelia rimtų sveikatos problemų dėl hormonų balanso sutrikdymo. Lateksiniai čiulptukai išskiria mažus kiekius kancerogenų nitrosaminų. Dar kai kuriuose naudojami ftalatai, kurie išsiskiria čiulptukų sterilizavimo metu ir neigiamai veikia endokrininę sistemą. Silikonas susideda iš kokių 40 chemikalų, ilgą laiką buvo laikomas kaip saugi medžiaga, bet, pasak naujausių tyrimų, jis taip pat nuodija organizmą - trikdo deguonies pernešimą, turi kancerogeninių savybių ir t.t.
7. Tėvai mažiau gilinasi į vaiko poreikius. Jeigu įdavus čiulptuką verkiantis vaikas nurimsta, tėvai gali automatiškai nuspręsti, kad vaikui būtent to ir reikėjo. Nors tikroji priežastis gali būti visai kita, pvz., beprasidedanti liga.
8. Čiulptuko čiulpimas neleidžia vaikui nugrimzti į gilią miego fazę. Tai reiškia prastesnę miego kokybę, net jeigu vaikas nebudinėja ir neverkia.
9. Vaikas nebemoka kitaip nusiraminti, kaip tik su čiulptuku - atsiranda priklausomybė. Tad visai galimas atvejis, kad naktį tėvams teks keltis ne raminti vaiko, o padavinėti iškritusį čiulptuką. Taip pat toks pripratimas gali trikdyti vaiko mokymąsi miegoti savarankiškai ir vėlesniam amžiuj gali sukelti sunkumų atsisakant čiulptuko.
10. Problemos su dantimis dėl ilgesnio naudojimo. Ypač rimtos problemos, jei čiulptukas tebenaudojamas po antrojo gimtadienio. Žindymo metu krūtis ir spenelis prisitaiko prie vaiko burnos, o čiulpiant čiulptuką - burna turi taikytis prie čiulptuko formos. Ir nors yra visokių čiulptukų, tame tarpe ir vadinamųjų ortodontiškai taisyklingų, visi vaikai skirtingi, tad skiriasi ir jų burnyčių dydžiai, gomurio išgaubimai, žandikaulių formos ir t.t. Kaip ir maitinant iš buteliuko, taip ir naudojant čiulptuką galimi sąkandžio defektai, gomurio deformacijos, dantų susigrūdimai ir pan.
11. Dažnas čiulptuko naudojimas trikdo kūdikio ir vaiko kalbos mokymąsi.
12. Čiulptukai gali sulūžti, suplyšti ir sužaloti vaiką. Yra buvę atvejų, kai vaikai pradėjo springti įsikišę čiulptuką įstrižai.
Amerikos Pediatrų Asociacija dėl galimų žindymo nesklandumų rekomenduoja pradėti duoti čiulptuką nebent sulaukus mėnesio. O dėl padidėjusios ausies uždegimo rizikos ir galimų problemų su dantimis skatina pradėti atpratinimą jau nuo šešių mėnesių. Atsižvelgiant, kad nuo kokių trijų-keturių-penkių mėnesių kūdikiai atradę savo pirštukus labai intensyviai sąmoningai kiša juos į burną, taip pat ir kitus daiktus (tiek pažintiniais tikslais, tiek, galbūt, dėl pasirodysiančių dantukų), ir pramoksta nusiraminti tokiu būdu, tai gaunasi kaip ir gan trumpas čiulptuko naudingumo laiko tarpas.
Išsamiau anglų k.: www.analyticalarmadillo.co.uk/search/label/Dummies%2FPacifiers
ybreast.com/baby-born-addict-truth-pacifiers/
Vaikas
o viesoj vietoj kaip iseina, taip maitini 
net nzn man tai keista, kad savaite jau vaikas skystai varo 
