LaMona parašė:
Kas be proto - tas blogai. Mes turėjome problemų su vidurių uūkietėjimu, kai košėmis primaitinti pradėjom. Per visus gydytojus bėgiojom. Vieni mikrolaxą skyrė, kiti…
Kiek susidariau vaizdą, tai pradėjus primaitinimą dažnam vaikui problemos su viduriais. Mums irgi buvo paskirtas ale duphalac (tik pas mus tiesiog laktuliozės pavadinimu pardavinėja, ne brandinį). Mums sakė, kad laktuliozė neturi šalutinių poveikių. Ir kiek aš domėjausi, tai nieko pavojingo neradau. Laktuliozė yra neabsorbuojamas cukrus, kuris į išmatas pritraukia daugiau vandens/skysčių taip tiesiog neleisdamas išmatoms sukietėti per daug. O peristaltikos neskatina ir žarnyno kitaip neveikia. Laktuliozė nėra laisvinamasis. Vartojant laisvinamuosius, net ir natūralius (pvz., senos lapus), išties gali paskui sutrikti tuštinimosi procesas.
Aš abu vaikus pradėjau 6 mėn primaitinti. Dukrą, tiesa, 6 mėn ir kelių dienų, nes ties 6 mėn riba sirguliavo. Tiesa, kad vidurių užkietėjimas pradėjus primaitinimą gali reikšti, jog organizmas dar nepasiruošęs primaitinimui. Dar gali reikšti, kad primaitinama per sparčiai. Realiai reikia pradėti po vieną du arbatinius šaukštelius ir kurį laiką dar nedidinti, o paskui didinti palaipsniui. Na bet kuri susilaiko nedavusi vaikui tiesiog tiek, kiek valgo? Aš dukrai pirmas gal pora dienų daviau bulvių košelės po šaukščiuką, kad įsitikinčiau, jog tikrai nori pradėti primaitinimą. O tada gabaliukais žiedininį kopūstą, kiek nori. Suvalgė apie 100 g. Dabar taip nedaryčiau (tiesiog padėčiau mažiau prieš akis). Bet tada atrodė - "na negi gaila, jei vaikas valgo?".
Kaip sūnų pradėjau primaitinti, neatsimenu tiksliai. Buvo 6 mėn. lygiai, nors visi spaudė pradėti jau anksčiau, kas man buvo nesuprantama, nes vaikas alergiškas. Man atrodo, pirmas maistas buvo užpilama ryžių košelė (tada dar nežinojau, kad ryžiai nuodingi gali būti), kuri ale tinkama nuo 4 mėn. Maišiau su MP. Suvalgydavo po 80 ml. Vėlgi per daug pirmiems kartams. Galbūt dėl to skubėjimo, galbūt dėl alergijos, o gal tiesiog taip turėjo būti, bet pradėjo kietėti viduriai. Ilgai gyvenom su laktulioze, situacija buvo kontroliuojama. Bet kaskart pamiršus laktuliozę ar pavalgius ryžių - problemos. Pratinimasis ant puoduko buvo kančia ir labai ilga. Kai jau buvo likęs išmokti tik tuštinimasis, tada laktuliozė mums praktiškai nebeveikė (nžn, gal čia reiškia, kad per beveik pora metų vartojimo organizmas priprato ir reikėjo didesnių kiekių) ir paskyrė kitus vaistus - forlax granules. Su jom papildomai gaunasi 2 stiklinės skysčių. Rezultatas buvo, kol vartojom. Nustojus - dingo rezultatas. Aj, dar kažkada anksčiau buvom probiotikus vartoję, tokį gėrimuką (kip Actimel, tik pas mus ne Actimel buvo, o Yakult), tai rgi atrodė, kad tvarkosi. Maniau, gal dėl probiotikų. Bet galiausiai viskas susidėliojo taip, kad trūko skysčių. Nuo tada, kai pradėjom išgerti užtektinai skysčių, visos užkietėjimo problemos dingo. Šiaip dienai jau kelinti metai sūnus išgeria per parą apie 1-1.2 l, kartais ir daugiau (jei, pvz, ryžių valgom), reguliariai tuštinasi kiekvieną rytą (savaitgaliais ar per atostogas būna išimčių) ir nereikia jokių vaistų.
Dar per visą šitą laiką ir pašnekesius su mamom teko prieiti prie išvados, kad pradėjus primaitinimą didesniais kiekiais, reikia duoti atsigerti vandens. MP tipo vanduo, bet... neveikia. Nežinau, kodėl. Negaliu paaiškinti. Realiai norėtųsi sakyti priešingai, kad jei MP geria, kiek nori, tai ne skysčiuose problema. Bet tiek mano patirtis, tiek kitų mamų rodo priešingai. Tai kai primaitinamam vaikui kyla problemų su viduriais, pirmas žingsnis turėtų būti skysčių kiekio padidinimas. Jei išgeriant papildomai kokią stiklinę ar dvi per dieną nebus norimo rezultato - tada jau ieškoti kitų problemų ir gal imtis laktuliozės. Bet kol neišbandytas padidintas vandens/skysčių kiekis, tai visi sprendimai greičiausiai tik "kosmetiniai". Pas mus nuorodose parašyta, kad 6-12 mėn rimtai primaitinamam kūdikiui reikia kažkur 750 ml, o 1-4 metų vaikui 1 l. Aišku, nuorodos laiko, kad MP gauna minimaliai iki metų, o po metų nebegauna, tai į tą reiktų atsižvelgti. Bet bet kokiu atveju, skysčių reik gan daug.
Dėl valgymo, nežinau... Mano abudu gana valgūs. Aš mielai prisiimčiau sau laurus: na, kad niekada neverčiau, visada valgydavo kiek nori, man ne problema, jeigu palieka lėkštėj kažką, beveik necicirkindavom su "dar kąsniuką, dar kąsniuką", nebuvo gąsdinimų "nenori dabar, kai ateisi negausi", vyras gamindamas labai moka įtraukti ir sudominti vaikus, kiek įmanoma, stengėmės iš valgymo padaryti gražų šeimos ritualą, su pasimėgavimais maistu, praktiškai niekada su vyru nevalgom niekur kitur vaikams matant, tik prie stalo, vaikai irgi mokomi nesinešioti maisto, jokio sekiojimo iš paskos, ir t.t. Kai būna daugiau nevalgymo dienų, darydavom piknikus lauke, dar kažką galvodavom. Bet atvirai, nežinau, ar mums tiesiog pasisekė, ar kažkas turėjo efektą. Tiek, kad man asmeniškai sunku žiūrėti, kai vaikas sukioja galvą aiškiai rodydamas, jog nenori, o mama kiša tą šaukščiuką "paskutinis jau, paskutinis", ir paskui dar kokius penkis kartus taip. Reikia pagarbos vaiko riboms. Tai tokį elgesį laikyčiau klaida.
Tiesa, mano dukrai karts nuo karto užeidavo nevalgiadieniai. Nevalgydavo ir sirgdama. Reikdavo tik MP. Kartais tokiomis dienomis maitindavau jau sukandus dantis. Ne na, kas čia per cirkai, nieko nevalgo, paskui man naktį miegot neleidžia, nes kai naktį ne šiaip nusiraminimo ieško, o valgo, kad pavalgytų, apie atsipalaidavimą nėr kalbos. Kažkokiu būdu išlaukiau. Dar pora žindymų likę, rytais sako, kad labai gerti nori, vakare tiesiog įprotis, bet šiaip pusryčiams košės suvalgo daugiau už mane (kas irgi šiek tiek gąsdina, bet nėr ką daryt), dieną irgi valgo gerai. Nors tikrai buvo periodų, kai neįsivazdavau, jog mano vaikas galėtų tiek valgyti. Sūnus pačioj pradžioj buvo žiauriai išrankus, ir šiaip laikui einant susigalvodavo visokių "nevalgysiu" arba valgysiu tik su majonezu. Šiaip dienai jis jau supranta sveikos mitybos esmę ir nesąmonių sumažėjo iki minimumo. Kas pamato, stebisi: "Tavo vaikas salotas valgo?!" Aš irgi stebiuosi: "O kodėl turėtų nevalgyt?.." Sesytė dar mažiau sąmoninga šiais klausimais, bet viskas savu laiku...
Patarimas būtų toks - tiesiog, kol vaikui nieko netrūksta, fokusuokitės į ilgąjį laikotarpį, rodykit tinkamą pavyzdį, karts nuo karto kokiais triukais (piknikas, pietūs pas senelius/draugus, gaminimas kartu, įdomus pateikimas) paskatinkit ir kantrybės kantrybės kantrybės 
Beje, per Helovyną darėm kažką tokio, antrus metus iš eilės: https://goo.gl/images/N6SmAv Visos daržovės buvo suvalgytos.
TV
man tai atrodo savaime suprantama. Čia ne tai, kaip ankščiau pačiai be gydytojų rekomendacijų tabletę nuo galvos skausmo išgerti. Tai va. Jei gydytojai skirtų mikrolax, tai tikrai jį naudočiau vaikučiui, jei jis blogai jaučiasi, nors rekomendacijos ir yra, kad mp maitinami iki 10 d gali nekakoti. Visos mes mamos ir pačios priimame galutinius sprendimus siekdamos savo vaikučių gerovės 
Sėkmės!
