Anyta man irgi niekada nebus svarbi nei kaip mama, nei kaip artimas zmogus. Tai mano vyro seima, su kuria jis pats nelabai sutaria, gal dar ir del to man ji visiskai nerupi. is kitos puses, kad ir kokia ji butu, stengiuosi islaikyti taktiska ir mandagu, bet labai pavirsutiniska bendravima, nes jeigu tik paleidziu sitas vadzias ir labiau paatvirauju, tai ji anksciau ar veliau tai apvercia aukstyn kojom ir panaudoja pries mane. Laaaabai retais atvejais kvieciuosi juos i svecius, dazniausiai per vyro ir sunaus gimtadienius, nes tarp ju 4 dienu skirtumas, tai du zuikiai vienu suviu gaunasi. Atsedi tas 3-4 val ir ramu iki kitu metu. Pas juos anksciau dazniau lankydavomes, dabar irgi jau drasiau isreiskiu savo pozicija, kad nenoriu ir nevaziuosiu si karta. Tai kai susibegam 2-3 k per metus, dar galima gyventi. Ne taip, kaip budavo anksciau, kai skambindavo del kiekvieno sudo, kviesdavosi pas save karta per men ir pan.
Vyra nuolat reikia skatinti, kad paskambink mamai, paklausk kaip gyvena, pasveikink su moters diena, su mamos diena, niekada nera nupirkes jai kazkokios dovanos pats, viskuo pasirupinu as. Apsileides kaip turi buti siuo klausimu. Bet tai darau ne del to, kad ji man rupi. Man rupi mano vyras, nes kai jo mama laimingesne gavusi demesio is sunaus, maziau jam knisa prota ir reciau pykstasi. Aisku, ji nesupranta, kad uz viso sito demesio slepiuosi as, nes kitaip butu kaip anskciau - jis paprasciausiai ja ignoruotu iki kol ji pradetu del to jam priekaistauti.
Anukus jis labai skirsto. Turim du vaikus, tai vieninteliai jos anukai. Bet myli tik pirmagime, pametusi galva ji del anukes. Anuko gali ir nebuti.
Reziume - ta moteris niekada neuzims svarbios vietos mano gyvenime. Mano vaiku (tikiuosi abieju), tikiuosi, kad dalyvaus ir vaikai visada gales dziaugtis turintys saunia mociute. Vien del to, kad ji man asmeniskai nerupi, nereiskia, kad liks nuosaly, bet jau teko karta jai priminti, kokios turetu butu ribos, kisantis i musu seimos gyvenima, tad jeigu reikes, bus priminta ir dar karta.
O pati as busiu panasi anyta ir mociute i Rudaduda. 😁 nesu ir niekada nebuvau kazkokia prielipa ar reiskianti savo nuomone jos neprasant. Uzaugai, subrendai, dabar gyvenk ir semk patirtis. Reikes nusviesti kelia patarimu, klausk- jeigu toki turesiu, mielai pasidalinsiu, bet nereikalausiu, kad jo butu laikomasi. Anukams irgi neaukliausiu, kaip ir neprasau, kad musu seneliai siuo metu tai darytu. Jie dirbantys, jauni, gyvenantys.... Tokia tikiuosi buti ir as, nors busiu jau vyresne 😁
TV
žodžiu, visiškas nesusišnekėjimas. Abi norėjo daryti kaip geriau kitai, nes jai taip atrodo kad reikia, o gavosi priešingai 
