Fizinės bausmės - greitas efektas tėvams. Valio, vaikas nesiožiuoja jau dabar. Tėvams labai gerai, nes mažiau vargo, mažiau laiko, nereikia dėti pastangų. Bet kas vyksta su vaiku? Čia tėtis ir mama myli, o čia suklydus ima ir primuša. Tai kurgi ta meilė? Ima lįsti nepasitikėjimas, baimė suklysti ir kitą kartą gauti. Ima lįsti psichologiniai dalykai ateityje. Tėveliai imdamiesi fizinių bausmių gauna greitą teigiamą patenkinamą efektą, bet vaikui duoda neigiamą ilgalaikį ateityje defektą, kurį daug sunkiau ištaisyti. Tiesiog auklėjimas ir yra toks dalykas, kad reikia daug kalbėtis nuo pat mažų dienų, žinoti kaip reaguoti, kaip aiškinti, netgi kaip nubausti. Ir pozityviame auklėjime yra bausmės, kurios yra efektyvios, bet jos yra nefizinės, nesmurtinės. Jos irgi veikia. Ir labai keista iš mamyčių girdėti vat neklauso, tik pradžią išgirsta. Jis vaikas, o ne suaugęs. Jis ir neturi girdėti viską pažodžiui ir klausyti kaip robotukas, jis negali suprasti savo elgesio pasekmių. Būna tėveliai perspėja baik šokinėti - nuversi vazą. Vaikas šokinėja ir išverčia. Vaikui sunku suvokti tą procesą aitetyje kas nutiks. Be to jų atmintis dar ne tokia pažengus, kad perspėjimus įsimintu su pirmu pasakymu, juos reikia kartoti, parodyti, pajausti kiek tik įmanoma. Na žodžiu aš apie auklėjimą nesiplėsiu nes čia knygų knygas reiktų prirašyti. Bet mamytės nesistebėkit paskui kad vaikas niekaip neklauso ir reaguoja tik pajutus skausmą. Jeigu su juo pradėta dirbti tik tada kai atėjo pirmoji elgesio problema tai jis ir negirdės, nes tiesiog nepripratęs. Su juo reikia dirbti jau nuo gimimo. Gerai pasakė emma - mušti mes visi mokam, bet ar išauklėti be skausmo kiekvienas gali? Tėvų darbas yra labai sunkus darbas, reikalaujantis žinių, ne tik kaip širdis jaučia. Tiesiog mušamas vaikas yra koduojamas, jog mušti yra geras dalykas. Neveltui Lietuva pirmauja savižudžių skaičiumi Europoje. Prie ko čia savižudžiai? Savižudžiai irgi smurtauja prieš save, o ne prieš kitus. Mokyklose irgi vaikai smurtauja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Patyčios irgi smurtas. Na iš kur tiek smurto mažose galvelėse? Žinoma labai formuoja vaiko asmenybę šalutiniai dalykai kaip agresyvūs filmai, tie patys filmukai koviniai, žaidimai.. nebendravimas su tėvais.. dabar buvo atlikti tyrimai kiek vidutiniškai mama ar tėtis praleidžia laiko su savo vaiku per dieną be jokių šalutinių priemonių - TV, planšečių, kompų, puodų ir panašiai.. atsakymas populiariausias buvo per dieną viena valanda. Tai ką čia galima per tą valandą duoti vaikui? o jeigu jų yra keli? VIsų pirma pradėkime nuo savęs tėveliai.. Ir nesitikėkime, kad pabuvus su vaikais kelias valandas jau rytoj vaikas taps auksinis. Reikia laiko. Tai ne koks mušimas, kad pajutus rimbą vaikas sustabarėja ir tampa tėvų akimis geras. Gerumą, pasitikėjimą, išklausymą reikia nusipelnyti per laiką. Bet tai bus ilgas ir pozityvus efektas klojantis gerus pamatus ateityje kitiems geriems dalykams vaiko mąstyme ir elgesyje.
Pati gyvenu Norvegijoje kur čia jau praėjusios kelios kartos nuo vaiko gerovės įstatymo - jokių fizinių, psichologinių smurtinių bausmių. Vaikai čia visiškai kitokie. Būna mokykloje pasitaiko koks padykęs, pastumia kitą, ar pasityčioja, niekada nebus idealu, visur bus išsišokėlis, tačiau palyginus kaip yra Lietuvoje ypatingai skiriasi jaunimas. O dėl ko? Nes niekas čia nesimuša masiškai, o jei dar pasakytum, kad muši nes yra gerai ir efektyvu tai dar ir kvailu palaikytų. Kur tas gėris jaučiant skausmą?