2016.10.11 13:11 (prieš 9 m.)
"Bet nusprendziau gimdyti, nežinau dėl ko, gal kad reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pasakykit kaip aš jį galėsiu mylėti, kai manyje taip neapykantos viskam kas su tuo susiję???"
Nekenčiu vaikų.... Nusprendžiau gimdyti, nežinau dėl ko... Gal atsakomybė už savo veiksmus... Pasakykit kaip aš galėsiu mylėti, kai manyje tiek neapykantos....
SKAITAU PAŽODŽIUI.
Pirma - jokios pagalbos autorė neprašo. Ji tiesiog atėjo padiskutuoti apie tai, jog ji neįsivaizduoja kaip galės mylėti savo vaiką.
Antra - niekas nieko čia "neraganauja". Tiesiog yra tiesmukų žmonių. Anos narės komentaras kaip tik toks. Komentaras kaip komentaras, kietokas, o visus kitus niuansus tik mes patys skaitydami susikuriam, perleisdami parašytus žodžius per save. Va tada ir tonas per griežtas, ir žodžiai nekultūringi, o jei dar asmeniškai skaudi ir artima tema - suskausta.
Trečia - nėra čia jokių teisuolių. Jūs galvojate vienaip, aš kitaip, ana narė dar kitaip, autorė dar kitaip. Ir visos taip kaip mums atrodo galime rašyti. Net jei atrodo labai skirtingai. Indodo kaip tik jūsų komentarus skaitant jaučiamas moralizavimas kitoms forumo narėms - kaip jūs galit taip? Kaip galima anaip? Išmokite skaityti teisuolės.... Palaikot autorę - puiku, pasidalinote savo patirtimi - perfekt, davėte vilties, kad meilė gali atsirasti gimus vaikui - gali, kas gali paneigti... Bet nereikia piršti savo nuomonės kaip vienintelės teisingos, nes gi tos kitos nieko panašaus nepatyrė? Aš suprantu - gražūs ketinimai. Bet jei visgi Jūs klystate ir meilė vaikui negims ir po gimdymo, gali būti truputi vėloka ieškoti pagalbos ypač įvertinus skirtingų moterų psichologinę būseną po gimdymo. Kartais mylinčios, laukiančios vaikų po gimdymų krenta į tokias duobes... Čia šiaip pamąstymas garsiai, kad suvoktumėt kaip absurdiškai skamba patarimas: palaukit, bus kaip bus, o tada jau ieškokit pagalbos.
Autorei sėkmės susitvarkant su savimi. Geros diskusijos.