Nekenčiu vaikų, kaip as pamilsiu savo???

«1 5 911 15 17 Kitas »

2016.10.14 20:38 (prieš 9 m.)

KrisSstal parašė:
Zinot saulytes, leidau issilieti, nes maciau, kad kai kurioms to mirtinai reikia, nes kitaip diena butu nenaudingai praleista, bet kantrybe truko jau!

Mano brolienei buvo tas pats. Kai gime jos dukryte sake nejuto nieko... Ziurejo ir nejuto meiles... Bet su kiekviena diena jautesi ju artumas,atsirado ir meile. Dabar myli iki isprotejimo kaio ir jus gimde nes amzius spaude. Ir kad vyras lb lb norejo manau pamilsit ir jus savo kudikeli to jums ir linkiu is visos sirdies gal kalbejimas su pilveliu glostymas jums suteiktu ,bent siek tiek dziaugsmo
2016.10.14 22:03 (prieš 9 m.)

As niekad nemegau vaiku, augau viena seimoje ir daznai sau kartodavau, kad vaiku man nereikia ir ju nebus. Bet susituokus su vyru (ir praejus 9 metams!) prasidejo aplinkos spaudimas, drauges viena po kitos pradejo gimdyti po pirma / antra vaika, seneliai lauke anuku, o ir amzius dare itaka. Vyras taip pat su pavydu nuziurinedavo svetimas seimas. Pastojau greiciau nei spejau gerai apgalvoti savo sprendima. Nestumo metu euforijos nejauciau, jokios meiles nebuvo, bijojau, kad savo vaiko taip ir nepamilsiu. Laukiau kol pagaliau pagimdysiu, nes buvau girdejusi apie meile is pirmo zvilgsnio. Deja pagimdzius taip pat nieko neivyko. Jauciau didziule pareiga, atsakomybe ir jei atvirai, koki menesi masciau, kad geriau buciau nusipirkusi antra suni. BET ta meile gime ir dabar nieko nenoreciau keisti. Tikiu, kad ir jums ta meile gims. To ir linkiu!

7

Indodo

Dóm 7 m. 8 mėn.

Dór 13 m.

2016.10.15 01:08 (prieš 9 m.)

KrisSstal parašė:
Zinot saulytes, leidau issilieti, nes maciau, kad kai kurioms to mirtinai reikia, nes kitaip diena butu nenaudingai praleista, bet kantrybe truko jau!

Nauda iš tų davatkinių saulyčių ta, kad jus supykdo ir tada jūs pergalvojat vėl viską ir vis labiau ginat savo pilvuką Pakartosiu: nepergyvenkit, neišsigąskit, jei nėra noro ir alpimo perkant vaikiškus daiktus. Ir gimus gali būti keista, gali atrodyt, kad nieko nejaučiat. Bet tai anei joks rodiklis... Kalbėkit. Rašykit. Dalinkitės mintimis. Galit ir uždarą temą sukurti bei išmėtyt iš ten davatkas ir pasilikti temoje tik supratingas forumietes. Tik neužsidarykit po tų saulyčių... Būkit atvira sau ir savo jausmams, nieks nepaaiškins, ką jausti privalote, kas leistina, o kas ne. Ir šios dienos juntami jausmai rytoj gali būt visai kitokie. Stebėkit, kaip viskas kinta!

Atlydusi

Mergaite 8 m. 3 mėn.

Berniukas 10 m. 5 mėn.

2016.10.15 19:36 (prieš 9 m.)

autorei dar patariu susirast tema- be motinystes instinkto ( ar kazkaip panasiai), ten mamos irgi pasidalija savo isgyvenimais. buna ir man sunku kartais, ypac kai neissimiegi, mazius piktukas ir rankinukas, bet paskaitau, kad as ne viena tokia ir ramiau pasidaro

rasiukas_rasiukas

Vėjas 9 m. 9 mėn.

2016.10.15 20:54 (prieš 9 m.)

KrisSstal parašė:
Nežinau nuo ko pradėti, gal pradėsiu nuo to, kad kiek save atsimenu, sakiau, kad vaikų NIEKADA GYVENIME neturėsiu. Man tai buvo tolimas ir protu nesuvokiamas sprend…

Patarčiau neversti savęs pradėti kažką jausti Aš labai norėjau vaikučio, bet pastojau, laukiausi, na ir nebuvo to - kaip aš laukiu, kad greičiau gimtų; kaip tik labai bijojau gimdymo, galvojau, tegu nėštumas trunka kuo ilgiau Bijojau, kad neturėsiu kantrybės vaikui, kad pyksiu, kad žadina naktimis, kad nemaitinsiu, nes, ai, daug ką prisigalvojau. Išvis mane visi aplink tiek prigąsdino, kad su vaiku bus labai sunku, kad aš jau buvau parėdjusi abejoti, ar išvis vaiko noriu ir gal padariau klaidą pastodama.
Pagimdžiau. Gimdymas buvo sunkus. Pirmąją dieną žiūrėjau į savo vaiką ir priseikiu, nejaučiau jokio meilės, kažkas keisto buvo, nulis emocijų. O va antrą ar tai trečią dieną suvokiau, kad myliu tą mažą padarėlį be proto Ir maitinu pati, ir nepykstu kai žadina naktim, ir... Ir auginti tikrai lengva (na aišku, man dar pati pradžia ), kiti man kažkodėl melavo
Pasikartosiu, neverskit savęs, jausmai ateis savo laiku :bigwink: O vaikutį mylėsit, manau, labai labai reta moteris nemyli savo vaiko. Gal jausmai ateis ir dar vėliau po gimdymo, tai nieko tokio.

2016.10.15 21:17 (prieš 9 m.)

gal kiti ne melavo, o tiesiog jūsų vaikas ramesnis ir neatrodo taip baisu, arba pati jūs esate stipresnė ir taip jautriai nereaguojate o dėl to, kad pagimdžius kurį laiką mamos nejaučia nieko, tai čia labai dažnas atvejis, kaip matau Kur ta eufooooorija, apie kurią visi šneka? Svarbiausia, manau, kad moteris žinotų, kad taip būna ir tiesiog duotų sau laiko apsiprasti su savo vaiku. Su laiku tikrai viskas būna tik geriau

1

rasiukas_rasiukas

Vėjas 9 m. 9 mėn.

2016.10.15 21:25 (prieš 9 m.)

akselandra parašė:
gal kiti ne melavo, o tiesiog jūsų vaikas ramesnis ir neatrodo taip baisu, arba pati jūs esate stipresnė ir taip jautriai nereaguojate

Gal ir ramesnis, nors aš tikiu, kad daug kas priklauso ir nuo mano nusiteikimo Jei aš mąstau, kad mano vaikas ramus, aš kažkaip jį ir vertinu kaip ramų. Nemoku paaiškint

2016.10.15 21:57 (prieš 9 m.)

rasiukai, esu skaičius ne vieną istoriją šiame forume, kai mamos rašė, kad jų pirmi vaikai buvo ramūs ir galvojo, kad čia nuo jų nusiteikimo priklauso, o tada gimė antras su toooookiu charakteriuku, kad joks nusiteikimas nepadėjo labai smagu, kad ir jūsų vaikutis ramus ir jūs sugebat rami išlikt

2

rasiukas_rasiukas

Vėjas 9 m. 9 mėn.

2016.10.15 22:57 (prieš 9 m.)

akselandra parašė:
rasiukai, esu skaičius ne vieną istoriją šiame forume, kai mamos rašė, kad jų pirmi vaikai buvo ramūs ir galvojo, kad čia nuo jų nusiteikimo priklauso, o tada gimė …

Geras Na tada man tieisog pasisekė

Anabel

Boy 9 m. 6 mėn.

Girl 11 m. 5 mėn.

2016.10.16 11:14 (prieš 9 m.)

Omg.... "Pamaciau tokius baisius batus prekybcentry! Niekad tokiu nedeveciau... o kaina! Is kosmoso gal tie gamintojai! Tai va nusipirkau. Kur man juos dabar deti? Ka vyrui pasakyti, kur pinigai? "

Is tos pacios sferos sitos problemos. Nenorit - negimdykit. Saugokotes... sterilizuokites. Su galva galvokit. :iki: