Nuomonės gali keistis... pirmus gyvenimo su vyru metus, nuolat, jam kartojau, kad niekad neturėsiu vaikų ir jų nenorėsiu... kartais nuomonę pakeisdavau, kai būdavau išgėrusi - matyt vaikų baimė ne tokia jau didelė pasidarydavo po dviejų taurių vyno...
Mes išgyvenam kiekvieną dieną su savo emocijomis, nuotaikomis ir elementariais gyvenimiškais stresais... Dar ryte gali galvoti, kad šiandien užkariausi pasaulį, o per pietus direktorius tave išsikvies ant kilimo ir būsi pats menkiausias žmogus šioje žemėje...
Vyrai apskritai patiria daug daugiau stresų negu moterys (čia kalbu apie tikrus vyrus, o ne mazgotes), jie turi daug daugiau pergyvenimų ir atsakomybių - tad nėra ko stebėtis, kai jie kiek abejoja savo galimybėmis.
Vaikai - ne šuo... į prieglaudą nenuneši... tad tokius sprendimus reikia priimti atsakingai.
Aš tik vieno turbūt neatleisčiau, ir bausčiau, tai - gyvybės nutraukimo... "Jei vieną vaiką nužudei, tai ko vėl lendi?" ...







