Pritariu vienai moteriai, kuri sakė, kad dabar, kai Nerijus užblokuotas, visa diskusija eina sklandžiau
atsirado moterų, kurios nusprendė pasidalinti savo patirtimis. Nežinau, ar jos tik dabar rado šią temą, o gali tik dabar nusprendė pasisakyti.
Dėl Nerijaus paskundimo universitetu: asmeniškai, aš tam nepritariu. Nors jis ir labai mane koneveikė ir siejo su KKGN, vis tiek nelinkiu jam blogo. Nemanau, kad universitetas susijęs su tuo, ką jis rašo ne darbo metu. Na, nebent per paskaitas šneka apie akušerinį smurtą ir reiškia savo nuomonę. Tada taip, bet mes to neišsiaiškinsim
Tiek, kad dėl tokių kaip jis, kurie smerkia moterų pasirinkimus, jei nesutampa su jo požiūriu, dažna moteris jaučiasi menka. Aš pati pergyvenau tą laikotarpį, kai jaučiausi prasta mama. Kai nemokėjau paduoti teisingai krūtį ir vaikutis ją nužindė kaip reikiant, verkdavau, kad esu prasta mama, nes nemoku vaikelio pamaitint. Po trijų mėnesiu prasidėjusi pieno krizė taip ir iki galo neatsistatė ir nuo 4 mėnesio pradėjau primaitint mišinuku. Tada vėl save kaltinau, kad nesu pajėgi išmaitinti savo mažylio. Taip buvo dėl to spaudimo iš daug kur, kad va, tu privalai maitint. Bet maitint per negaliu, save prievartaut ir kaltint, kad va, tu čia pati kalta, kad pienas nesigamina, yra nesąmonė. Maitinau iki 7 mėnesio. Kai kam gal gali atrodyt, kad per trumpai, bet iš viso šito aš supratau, kad čia niekieno reikalas. Tik mano. Kokia teisę turi man kažkas aiškint, kad esu bloga mama dėl to, kad pati nemaitinu, ar dėl to, kad gimdant reikėjo vandenų nuleidimo, skatinimo, epidūro. Man gaila tų moterų, kurios kaip aš seniau, klauso visų kritikų ir kaltina save. Jei tu myli savo vaikelį, dėl jo stengiesi, niekas tau negali aiškint, kaip turi gimdyt ar jį prižiūrėt. Aišku, aš nekalbu apie tas, kurios nesirūpina, kur mėto į šulinius arba pasirenka vyrą vietoj vaikelio.