Galiu pasakyti, kad temos autorei bus gana sunku, kai pagimdys leliuka. Ji yra susikurusi iliuzija, kaip noretu, kad viskas butu. Ir kadangi 99 proc., buna viskas atvirksciai, ji nuo to labai pavargs. Tai bus du variantai - viena diena ji pavargs, mes savo isitikinimus ir elgsis taip, kad butu kuo daugiau pailsejusi arba dar labiau save spaus, sieks atrodyti tobula MOTERIS, ko pasekoje pervargs ir neras motinystes dziaugsmu. Kol neturi vaikuciu, tikrai sunku isivaizduoti, kad ne visada gali pavalgyti, nusiprausti ar issimiegoti, nes tai atrodo naturalu ir elementaru. Deja, yra kaip yra. Kadangi autore nera linkusi i diskusijas, turi tvirtus isitikinimus, manau, jog ji laikysis butent mano mineto antro varianto - sieks buti tobula moteris, mama. Belieka palinketi jai stiprybes ir nepaluzti, nes tobulybe vargina. Labai. Deja, manau, kad jeigu ji ir supras po kurioaiko (turiu omeny jau pagimdziusi), bet kokia kaina laikysis ir toliau savo isitikinimu, nes nenores pripazinti, kad gali buti kitaip. Ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis
As, kaip ir daugelis cia susirinkusiu mamu, esu viskas viename. Niekada nesistengiau buti kazkuriame amplua geresne, naturaliai gaunasi, kad viena diena gal as geresne zmona, kita diena - tik atsidavusi motina, na o trecia - dukte. Gyveni ir matai situacija, kokia diena kam taves labiau reikia, tam ir atsiduodi. Juk kartais ir vaikai serga, tads besalygiskai esu reikalinga jiems, kartais vyrui blogai darbe sekasi - jam reikia mAno palaikymo, na o kartais as tampu savanaude moterimi, iduodu vaika vyrui ir einu pabuti viena, nes matau, kad kitaipman bus "sakes su sakutemis".
Tai ir mielai autorei linkiu ismokti laviruoti tarp visu vaidmenu, nepamirstant, kad butent i moteri ir ieina - zmona, mama, dukte, sesuo, drauge ir dsr daugelis kitu vaidmenu. Sekmes!