TV
very_berry parašė:
Moterys. Taip, tema apie konfliktus su vyru, neklausiau kiek man kada maudytis, ką man valgyt ar kažkas tokioir nieko gėdingo nematau kad man svarbu jog vaikai …
Tikrai svarbu, suprantama. Bet ar kažkur kažkaip pasukt neina, kad rastumėt dienos eigoje laiko sau? Ar didysis miega pietų? Mažiukė miega bent kelia kartus per dieną, tokio amžiaus, ar gulit su ja ar ji miega, o jūs su berniuku? Nes jūsų berniukas didelis jau, atrodo, kad jis galėtų užsiimt kažkuo, kol jūs nusiprausiat ir po to galvos nesukat dėl vyro. O šiaip, kadangi erzina “iki negaliu” dėl nuovargio ir neišsimiegojimo net paprasti dalykai, siūlau tiesiog skaičiuot iki 10, išeit pakvepuot į kitą kambarį ir nurimti, prieš pradedant šaukti ant vyro. Po to ramiai išsakyti savo pozociją. Aš bandžiau, belekiek kartų, būdavo išgirsdavo, būdavo ne, galiausiai aš tvarkiaus tik su savo reakcija į tokį dirgiklį, t.y. Pradėjau nebekreipt dėmesio, eidavau daryt ką man reikia.
na tokia užsisėdėjusi mama... 
Bet vaikai paaugo,mažasis išėjo į lopšelį ir aš atsikvėpiau,atsigavau...kažkaip pasaulis persivertė ir net nžn.atrodo tuo metu buvo ir sunku ir gal tikrai nebuvo tų galimybių ypatingų kažkur ilgėliau išeiti vienai ir atrodė,kad vyras nepadeda visiškai ir pan. Bet dabar pamastau,kad tiesiog toks periodas buvo ir norėjau daug savęs atiduoti vaikams. O dabar vaikai paaugo ir vėl viskas kitaip,mažiau nuo manęs priklausomi,daugiau turiu laiko sau. O dar ir vyras gi yra,užsiima su jais. Nu ne gyvenimas,o rojus 
paskui nervuojuosi,pykstu 
kai galiausiai prisimenu ' neturėk lūkesčių' tada atskleidžia ir vėl viskas gerai 
