Kartu esam jau tuoj 8 metai. Santuokoje 5. Vis pagalvoju, pavargau nuo mūsų su vyru kasdienių konfliktų, lygioj vietoj, tad svarstau apie skyrybas. Nesinori kad vaikai matytų tuos kasdienius pykčius, o ir pati galvoju kad vienai gal būtų sunkiau bet emociškai palengvėtų.Bet kita pusė apie kuria galvoju, gal tie sunkūmai laikini, gal vaikams paaugus bus lengviau ir sutarsim gražiau? Šeip visada buvau iš tų kuri peikė besiskyriančias poras, kad reikia stengtis vienas del kito, del vaikų. Kad aš niekada nenorėsiu išsiskyrt.. bet va vistik pagalvoju apie tai. Nes atrodo vyre viskas tik erzina-nemoka spręsti problemų, viską nori kad aš jam paaiškinčiau, papasakočiau. Sakau jad aš ne google ir jam reiktų pačiam plėsti savo akiratį, žinias (na kaip pvz nežino kas yra Marlyn Monroe) atrodytų prie ko čia tai? Bet lb pradejo erzinti jo siauras mąstymas, daug ko nežino, painiojasi pavadinimuose. Ir ūkiškas lb nera, kažką pataisyt greičiau aš iškviesiu meistrą arba sutvarkys mano tėtis (į kurį jis dažnai kreipiasi pagalbos dėl visokių smulkmenų) bet kai aš matau kad tikrai būtų papraščiau kreiptis, jis pyksta, nervuojasi ir nervuoja mane nes jam nesigauna o pagalbos nepriima arba tik su mano patarimais ir paskatinimais kažkas gaunasi galiausiai. Namie šeip padeda iš buitinės pusės, indus suplaut, namus aptvarkyt, čia jam šventa. Bet su vaikais abiem pabūti yra sunkiau, pabūt sutinka bet būtinai kas nors atsitinka, tai mažoji susitrenkia, tai jis jai prispaudžia pirštus stalčium. Ir sako ji visur lenda o jam matai reikėjo pvz virt makaronus. Žodžiu nemoka multitaskinti. Vakar jis man pasiūlė išmaudyt vyresnėlį gerai sakau pamatink mažają. Galvojau aturėsiu kokybiško laiko su sūnum. Bet deja. Mažoji vis ejo į vonią, aš pykau ant vyro kad jis jos nesužiūri. Tada galiausiai jis darinedamas šaldytuvą nepamatė ir mažoji trenkėsi į dureles apsiverkė ir begom pas mane. Gavosi kad aš ir su sūnum nepabuvau ir maitint teko man nes pas ji mažoji rėkė ir nevalgė tos košės, pas mane ramiausiai pamaitinta buvo. Bet pavargau viską nešti ant savo kupros, ir del to galvoju gal vienai būtų lengviau. Bet iš kitos pusės baugu likti vienai, ir plius reiktų laukti nes davar vpa iš materialinės pusės nepatempčiau. Gal atsiras kokia psichologė ar su tuo susijusi moteris arba vyras, ir patats kažką šioje situacijoje? Atsiprašau už visą šia "košę" bet tikiuosi aiškiai išdėsčiau klausimą.

- Straipsniai
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Laikas mokyklai
- Vaiko auklėjimas
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida