Vaikas
SigitaVG parašė:
Nu nelabai sutinku žinokit. Aš iš visų sulaukiau skambučių kai pagimdžiau,laukiau kada ir anyta paskambins,deja. Pati pasukt turėjauir tai neišspaudė net ,,sveikinu…
Kebli situacija, jei anyta nenori matyti anuku, zinoma, kad nepriversi. Manau, vyras gali kartais (pvz, per didziasias sventes) painicijuoti pasimatyma su anyta ir vaikais, bet jei anyta akivaizdziai nenori ju matyti, bent busit rami, kad jus elgiates mandagiai ir civilizuotai, bei bandot kurti rysi.
Nesukčiau galvos ir gyvenčiau savo gyvenimą. Na, nebent tikrai babytė gyvena kaime, iki kurio nevažiuoja viešasis transportas ir neturi telefono. Kitu atveju, jei tiek laiko nepasigedo- vadinasi, tikrai jai tie anūkai nereikalingi. Na, juk kai norite su žmogumi susitikti, tai ir susitinkate, parašote, paskambinate? Aš irgi tokia linkus sukti galvą daug, bet jau n kartų supratau, kad be reikalo tik išlaikiau savo laiką ir energiją... kalbame apie santykį tarp anūkų ir senelių, ne mama turi jį megzti, seneliai, kuriems rūpi aplanko, paskambina, pasiteirauja.
 |
7 m. |
SigitaVG parašė:
Nu nelabai sutinku žinokit. Aš iš visų sulaukiau skambučių kai pagimdžiau,laukiau kada ir anyta paskambins,deja. Pati pasukt turėjauir tai neišspaudė net ,,sveikinu…
Bet jus juk inicijavote susitikimą. Pradėjote bendravimą. Jei anyta bendrauti nepanoro, aš atsitraukčiau. Juk negali būti viskas į vienus vartus. Laukčiau arba progos arba kol pati paprašys susitikti su anūkų... Jus iš savo puses padarėte viską ką turėjote, estafete jai.
Ir nesukčiau galvą dėl jos. Juk ne jum ar vaikui blogą daro. Nelaiminga juk ji. Anūko nemato juk ji. Su sūnumi santykius griauna juk ji.
Vat jei ji labai norėtų lankyti, o jus neleistumėte... tada butų visai kita situacija. 
Atėjau, nes jaučiu, kad tuoj sprogsiu.🤬 Nepasakosiu ilgos priešistorės su anyta, jau kažkada apie daug ką esu šiame forume issikalbejusi (ačiū dievui toks yra, nes galima išlieti dali susikaupusio negatyvo ir tam kartui palengvėja). Dabar situacija tokia... Vyro pusės artimieji baigia mus uzbomborduoti reikalavimais (ne prašymais) atvežti jiems parodyti mūsų vyresnele (ne abu vaikus). Vieną savaitgalį uošviai, kitą savaitgalį mociute, trečia kokios nors tetos (nes jaučiasi labai artimos vyrui). Ir taip nespėjom grįžti iš vienų, jau skambina visais varpais kiti. Vos ne kas antrą/trečia dieną. Apie savo pusės artimųjų lankyma jau nekalbu, nes jeigu pasiduotume tokiam spaudimui, paprasčiausiai nebūtų kada aplankyti maniškiu, kadangi visą laiką tupetume pas vyro gimine. O kai sužino, kad vietoj jų važiuojame į mano senelio metines ar aplankyti mano tėvų, tada iškelia pavydo scena (kažkoks vaikų darželis).
Ir taip dažniausiai vyras (nes aš jau dažnai nebekeliu ragelio) ginčijasi jau koki gerą pusmetį kiekvieną savaitę jei ne su vienais, tai su kitais. Dukra kaip koks eksponatas.... Bandžiau gražiuoju kalbėti su anyta ir su močiute, kad mes ne guminiai, nepersiplesim, kad džiaugiames, jog anūke yra mylima ir laukiama, bet mes jauni žmonės, kurie turi ne tik namuose darbų, bet ir galų gale nori pabūti kažkiek su draugais, kažkur nuvažiuoti papramogauti ar susitvarkyti reikalus. Todėl negalime visų laisvų dienų paaukoti jų giminės lankymui. Anksčiau būdavo pasikviesdavome susitikimams patys, bet ne kartą atsisakydavo dėl kokių nors netikėtų priežasčių ir vėl ta pati dainelė - tai jūs atvažiuokit. 🤦🏽♀️
Jau nebeiseina gražia, civilizuota žmonių kalba išaiškinti, kad negalime visą laiką visur važinėti. Toks jausmas, kad net negirdi ką sakom. O kai vyrui pratrūksta kantrybė ar neduok Dieve aš pasakau kažką griežčiau, tada jau elgiamės nepagarbiai ir vaidina isizeidusius. Ir tada jau iš kitos operos - dėl visko kalta aš, nes mano vyras ant tiek slabakas, kad neturi savo nuomonės ir yra man po padu. Geriau jau būtų po mamos sijonu.
Gal jums pasirodys, kad menka čia problema, bet asmeniškai as nesu pratusi prie tokio įkyrumo, nedegu noru bendrauti tik su tėvais ir seneliais ir neturėti asmeninio gyvenimo. Apsilankymai irgi nėra patys maloniausi - nuolat esam kažko mokami ar auklėjami, nes tai vienur, tai kitur anot jų elgiamės neteisingai. Mes ne jaunikliai, turim po 32 metus ir kaip bebūtų šiokios tokios gyvenimiskos patirties jau pakaupem. O jei ir klystam, tai mielai pasimokom iš savų klaidų, jas išanalizuojam patys, nes esam protaujantys žmonės. Deja, kitiems atrodo, kad visur ir viską žino geriau. Bet čia jau tradicinis šio forumo narių artimųjų elgesys.
AgnieteD parašė:
Atėjau, nes jaučiu, kad tuoj sprogsiu.🤬 Nepasakosiu ilgos priešistorės su anyta, jau kažkada apie daug ką esu šiame forume issikalbejusi (ačiū dievui toks yra, nes …
Man tai labai pažįstama. Labai panaši situacija buvo pas mus - tik savaitgalis artyn ir jau, ar ne atvažiuosit? Jiems taip įprasta, nes jų dukra su šeima kiekvieną savaitgalį atvažiuoja. Na, jie gal su vyru taip sutarę, jiems tinka, uošviai pažiūri vaikus, jai ten gerai, nes jos namai... Man tas tikrai nebuvo priimtina, nes tiesiog noriu turėti galimybę planuoti savo laisvalaikį. Man pilnai pakanka bendravimo kartą per porą mėn. Pirmiausia atsirado sutarimas su vyru, o uošviai prisitaikė, ką jie gali padaryti... Problema pas mus dar ta, kad abiejų tėvai nelabai turiu draugų, su kuriais leistų laisvalaikį, todėl ir yra tas noras, kad lankytų vaikai, kuris nėra blogas, bet...
AgnieteD parašė:
Atėjau, nes jaučiu, kad tuoj sprogsiu.🤬 Nepasakosiu ilgos priešistorės su anyta, jau kažkada apie daug ką esu šiame forume issikalbejusi (ačiū dievui toks yra, nes …
Žinokit kalbat apie mano mamą 🤭 santuokos pradžioje jautėmės kalti, jei savaitgalį ne pas juos. Bet tiesiog laikėmės savo visada pridurdami, kad žino, kur gyvenam, gali ir mus aplankyti, tai dabar jau susitaikė. Nors per šventes ar šiaip dar išsprūsta kartais "tai neikit pas tą uošvienę, pabūkit čia", bet dabar jau iš žvilgsnio supranta, kad tos temos nebetęsti. Bet čia mama, jai lengviau paprieštarauti 🙂
Niekutis parašė:
Man tai labai pažįstama. Labai panaši situacija buvo pas mus - tik savaitgalis artyn ir jau, ar ne atvažiuosit? Jiems taip įprasta, nes jų dukra su šeima kiekvieną …
Va, tarsi mano padrikų minčių sudeliojimas į trumpą ir aišku situacijos paaiškinimą. 👏 Iš vienos pusės tikrai džiaugiuosi, kad dukra (tik ji, nes antra anūką kol kas nesuvokiamau ignoruoja) turi mylincius giminaičius. Tikrai nenoriu iš jos jų atimti ar nelaikau jos po devyniom spynom. Bet negaliu pakęsti to nuolatinio spaudimo, kurio niekaip neišeina nusikratyti - nei gražiuoju, nei piktuoju. Vyras irgi taip pat jaučiasi, tai mes kaip ir abu šioje situacijoje jaučiamės vienodai. Jam ypač sunku, nes čia jo artimieji neduoda ramybės... Beto vyras vienturtis, mūsų vaikai vieninteliai anūkai, gal todėl nenuostabu, kad visi išprotėję dėl tų vaikų/vaiko.
paneleparren parašė:
Žinokit kalbat apie mano mamą 🤭 santuokos pradžioje jautėmės kalti, jei savaitgalį ne pas juos. Bet tiesiog laikėmės savo visada pridurdami, kad žino, kur gyvenam, …
Vis galvoju, jei tai būtų mano artimieji, na gal kažkokiais būdais pavyktų mums išsiaiškinti dėl tokio spaudimo. Bet dabar niekaip negaliu sutvarkyti šitos problemos su vyro šeima. Iš vienos pusės nenoriu pasirodyti kažkoks monstras, slepiantis vaikus. Bet jau ir gražiai kalbėjau, ir šiek tiek griežčiau, tačiau vistiek buvau nesuprasta. Pro vieną ausį iejo, palinksejo galva ir tą pačią akimirką pro kitą ausį išėjo. Kelios dienos praėjo ir vėl tas pats. Ką pripažįsta, tai kad aš nemėgstu palikineti vaiko kitiems ilgesniam laikui. Tai man nepriimtina. Gal turėčiau šiuo klausimu būtų nuolaidesne, nezinau
 |
6 m. 9 mėn. |
AgnieteD parašė:
Atėjau, nes jaučiu, kad tuoj sprogsiu.🤬 Nepasakosiu ilgos priešistorės su anyta, jau kažkada apie daug ką esu šiame forume issikalbejusi (ačiū dievui toks yra, nes …
Mes paprastai tokiems tolimesniems giminėms, apsilankymo pabaigoje sakydavom, kad dabar laukiam jų pas mus. Po to iškilus kalboms, kad neaplankom, primindavom, kad dabar jų eilė ir mes laukiam. Tik taip su humoru, kad niekas neįsižeistų.
Aišku tėvams ir močiutei taip nepasakysi. Močiutė turbūt jau nelabai ir galėtų pati atvažiuoti.
Mano mama dažnai skaičiuodavo kiek kartų ją aplankydavom ir uošvius ir būdavo visokių užuominų, kad retai aplankom. Turiu pasakyti, kad padėjo tik laikas ir mūsų "atsilaikymas". Mes bandydavom nuleisti juokais, nekreipti dėmesio ir pan. Tiesa nebuvo, kad kas antrą dieną skambintų.
Dar padeda, kai vaikams savaitgalį yra koks būrelis/varžybos/draugų gimtadienis. Tai tada yra priežastis nevažiuoti. Mūsų tėvai gyvena toli, nėra taip, kad tą pačią dieną pirmyn-atgal suvažinėjam.
AgnieteD parašė:
Atėjau, nes jaučiu, kad tuoj sprogsiu.🤬 Nepasakosiu ilgos priešistorės su anyta, jau kažkada apie daug ką esu šiame forume issikalbejusi (ačiū dievui toks yra, nes …
Buvo ir pas mus taip. Vienintelis budas yra daryt taip, kaip mums reikia ir ramiai stebet visu mazvaikiskas isterijas. Taip, pyks, oziuosis - jie turi tokia teise 😂 nu ir kas??? Pripras su laiku.
Beje, niekur neparasyta, kad butinai turite atsiliepti, kai skambina - BUVOT UZSIEME. Kai sutvirtesit, ismosit pasakyt tiesiog tiesiai sviesiai - NENORIM 👌😂
Manau didziausia problema siuo metu yra ta, kad jus jauciates kalti ir kazkokie blogieciai. Tai zinokit taip nera - jus normalus 😂 kartokit sau ta ir neleiskit suabejot.
Yra instagrame toks the.holistic.psychologist - ten ziauriai geru pameto postu apie toksiskus santykius ir pn. - pasekit, man daug kur padejo susideliot mintis ☺️
Terba parašė:
Buvo ir pas mus taip. Vienintelis budas yra daryt taip, kaip mums reikia ir ramiai stebet visu mazvaikiskas isterijas. Taip, pyks, oziuosis - jie turi tokia teise 😂…
Ačiū!!!!!! ♥️♥️ Na tikrai, verčia jaustis kaltais, kad seneliai nemato tiek vaiko, kiek jiems širdis geidžia... Dar būtų geri tarpusavio santykiai, tai gal būtu maloniau ir labiau norėtųsi tu vizitu tiek pas juos, tiek ir pas mus. Bet kai kiekviena kartą susitikus reikia sėdėti dantis sukandus, kad tik nepasakyti ko nors, kas galimai iššauks konfliktą, tai noro nuolat būti lankynose neprideda. Eisiu į IG pasiskaityti, nes jau tikrai jaučiu, kad nebesusitvarkau. Vyrui irgi reikėtų. 👍👍
Aurumaa parašė:
Mes paprastai tokiems tolimesniems giminėms, apsilankymo pabaigoje sakydavom, kad dabar laukiam jų pas mus. Po to iškilus kalboms, kad neaplankom, primindavom, kad …
Mūsų artimieji nutolę 50-80 KM nuo mūsų, kaiminysteje irgi nieko neturime. Tai bandem sakyti, kad kuras brangus - nieko tokio, sumokesim už kelionę. 😁😁 Tada dabar bandem pasiteisinti, kad dukrai į darželį. Tai nieko tokio nenutiks, jeigu viena dieną nenueis... Gerai rašo moteris - reikia matyt tiesiog pradėt sakyti, kad nenorim ir tiek 🤷🏻♀️
5 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
13 testuotojų vertinimai
Rašomasis stalas ir kėdė mokiniui: kaip išsirinkti?
Kokia reali tikimybė pastoti mėnesinių metu? (+2)
Pirmieji nėštumo požymiai
Kur geriausia gimdyti Vilniuje?
Nesivystantis nėštumas (+2)
Gimdymas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje (+2)
Gimdymas Jonavos ligoninėje (+2)
Žindymo nutraukimas netraumuojant vaiko (+9)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsImuninis nevaisingumasNėštumo testo „vaiduokliai“
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
