Kaip auklėti nemušant vaiko?

Knygos, t.y. informacija, man svarbiausia suvokti vaiko raidą. Mes bijome rezultato. Mums sakoma, jog mūsų vaikas dabar rodydamas ožiukus vėliau mus, tėvus, pasiųs... atsiprašau, kad taip rašau, bet esu tai girdėjusi ne kartą. Nes aš tikrai atsipalaidavusi žiūriu į jo kritimus parduotuvėje. Tai tiesiog reiškia, kad aš neužbėgau įvykiams už akių. Neapsitarėme su sunučiu, ką galime ir ko ne sau leisti įsigyti parduotuvėje. Be kita ko, aš į jas neinu. Jeigu mane vilioja visas šitas šlamštas, tai kaip vilioja vaiką... mes stengiamės užsiauginti savo maistą. Tai edukacija. Dtengiames jį gaminti. Drauge su vaiku. Aš nevedu jo į darželį, nors su dviem vaikais be galo sunku. Ir nevesiu. Nes vaikai auga meile. Negi svetima moteris mylės mano vaiką? Aš jį myliu besalygiškai. Aš jam meilę rodau ir apie tai kalbu. Mokinu... kantriai... sunkiai... mokinu mokinu mokinu. Pati. Su meile. Neddaudžiu, o prašau, nes juk noriu, kad jis manęs prašytų.... viskas aprašyta knygose. Tereikia daryti. Reikia suprasti, kad vaikai yra mūsų ir jokia sistema jų neužaugins. Tik gali mums padėti tai padaryti. Skalbimo mašina padėti išskalbti, internetinė prekyba išvengti prekybcentrių, šeimos išėjimas į parką - kelionę atostogų... mes gyvename kukliai, 4 asmenys iš kiek daugiau nei minimumo. Ačiū mamai, kad ji mums padovanojo vieta, kur gyventi. Likimas padovanojo galimybe augintis savo maista. As neperku vaikams rubeliu, nezinau kodel, bet zmones mums padovanoja puikiu rubu, begale ju, padovanojo net 2 puikius vezimus... ta prasme tikrai puikius. Dalinkimes, mamos... zinau zmoniu, kurie ismete vezima, lovyte, rubeliu maisa zaislu. Tie patys zmones mums padovanojo bruder traktorius vaikams. Idialius. Dar nustebo, kad priimam. O jue viska nauja perka savo vaikams. Kam? As leidziu vaikui tiurkstis balose. Nesuserga. Nes? O man rubu negaila, as turiu atsidejusi geru ir blogu..Nepuosiu ju kaip kokiu leliu. Rubai neturi ju varzyti. Skalbenke isskalbs. O suaip daznai ir rankomis prasitrinu. Tik prastos kokybes rubeliai susiskalbia. Ir as perpadovanoju. Bet ieskau zmoniu, kuriems to reikia, pati. Ne i koki karita nunesu. Tai paprasta. As susipazistu su mamomis. Joms dazniausiai reikia net ne rubeliu, ne daiktu, o drauges. Musu vaikai pabendrauja. Tai atstoja darzeli. Mes kvieciame pas save draugu. As leidziu vaikams dukti, padaryti betvarke. As to nebijau. Susitvarkau. O vaikui kiek laimes. Jus man sako "as laimingas". Ir as mokinu vaika pirmiausia pazinti save, savo emocijas. Ne raides ir skaicius, graziai valgyti ar kalbeti... mokinu isreiksti emocijas. Tiesa, mes neziurime ir neturime tv, vaikui multikai labai ribojami. Veiklos turi ir taip. Padrikai surasiau... ir nera taip, kad jo nenubaidziam. Pasitaiko uzrikimu... bet vis retyn. Pries pora savaiciu as ne paprasiau sunaus, kad jis pasitrauktu, nes sesute turiu ikelti i vezima, o jis trukde, o pastumiau... jis sitaip susigraudino, po to isizeides vaiksciojo. Ir pasake, kad as ji pastumiau... as net nesureagavau...o jis isizeide. As jo atsiprasiau, pasakiau, kad daugiau taip nedarysiu ir jis ta mano pazada prisimena. Daznai ji ir man primena.
Tiesa, sitie nusizengimai rasant sita posta laikant tel rankose yra labai blogas pavyzdys pries vaika. Stengiuosi, kad to nebutu, bet buuuuuna daznai... nu ir nieko, kalbam apie rai visa seima. Kad smagiau leisti laika drauge, o ne su telefonu. Ir stengiames ta laika leisti drauge. Isgirskite savo vaikus. Jie jums pasakys kaip reikia juos auginti.
Arvaseviciaus paskaita kovo kazkelinta. Siusiu savo vyra. Rekomenduoju. Ten visas seminaras berods bus.

Tik aš galvoju, kas vyks valstybiniu mąstu, kai mes kalbame ir kaip tėvai stengiamės auklėti vaikus ne bausmėmis, o pasekmėmis ir situacijomis, kai tuo tarpu visa sistema paremta bausmėmis? Kas vyks, kai mūsų, nebaudžiančių tėvų, vaikai nueis į mokykla, kur ugdymo, mokymo sistema paremta bausmėmis... t.y. vertinimo sistema. Kai ugdymo kokybė tikrinama testų, kontrolinių darbų, atsiskaitinėjimo pagalba. Kai nėra iš esmės net kompetetingų pedagogų, kurie gebėtų suvaldyti klasę. Mums sunku suvaldyti savo vieną vaiką, o mes norime, jog pedagogas suvaldytų 20 - 30 vaikų? Todėl ir šnekama visuomenėje, kad auga despotų karta. Ne, auga ne paklustančių, o klausančių žmonių karta. Su vaikais reikia kalbėtis - jie ištempę ausis klauso, bet jie nepaklusta. Mes norime, kad jie mus gerbtų, gerbkime mes juos.

Ką tik perskaičiau paskutinius A,Kurienės "Kaip užauginti vaiką" sakinius. Ką tik pasižymėjau vietas, kurias skaitysiu dar ir dar, kol neišmoksiu atmintinai.
Knygą skaičiau dvi savaites, dėl laiko stokos. Ir jau dvi savaitės kaip nebepykstų ant savo vaiko, nes išmokau jį suprasti. Supratau ko jis siekia tam tikrais veiksmais, dėl kurių anksčiau supykdavau.
Supratau, kad tai ne šiaip sau nesąmoningi poelgiai, o pastangos socializuotis, pažinti ir perprasti supančius jį dėsnius. Regis, kad tai pirmos dvi savaitės per visą jo gyvenimą, kai net vakare nesu pavargusi nuo sūnaus ir neturiu noro kur nors pabėgti ir pailsinti galvą nuo jo "kaprizų". Tiesiog atsirado nežmoniškas noras stengtis iš visų jėgų padėti jam jo pasaulio pažinimo pastangose ir myluoti, myluoti jį be galo be krašto, net ir tada, kai vakare jis jau būna pavargusiai piktas. Jaučiuosi kiek apsvaigusi nuo tokios naujos patirties, o ant palangės laukia dar 4 knygos panašia tema
Matyt, kad ir kiek esi perskaitęs knygų per visą savo gyvenimą, kiekviena nauja knyga atneša vis naujos patirties ! Už skaitymą !

lovekeyone parašė:
Ką tik perskaičiau paskutinius A,Kurienės "Kaip užauginti vaiką" sakinius. Ką tik pasižymėjau vietas, kurias skaitysiu dar ir dar, kol neišmoksiu atmintinai.
…

cia turejote omenyje knyga ,,Kaip uzauginti zmogu?" ?