Žindymo nutraukimas netraumuojant vaiko

«1 60 120 124126 130 180 225 Kitas »

2017.06.07 15:25 (prieš 9 m.)

Wassermelone parašė:
nu kaip nebus reikalinga? bus asaru pakalne. Speju, vyras ginekologas as tai priesingai sakyciau, ko cia bijoti, truputi nusitrauksi, kad neverztu ir issivaiksci…

valgo dabar jau. nu kiekvienas kazko pribijo. dabar dar nutraukt nereikia, ten to pieno jau mazai like... o del asaru pakalanes tai, cia gal nuo vaiko. drauke vaika nuo seskes atpratint visaip bande, kol neikirpo. tai soske ir yra ir nesiciulpia, paverke biski ir ismete ta soske... nes jau didele labai buvo... o del neuzmigimo be (.) tai mano ir neuzmigdavo, bet dabar susitvarkom puikiai, uzmiega man ant pilvo per 5 min ir jokiu problemu su tuo nera. gal ir jum pades, galvyte ant krutines padeda as ja apkabinu ir pasupu. su vyru irgi taip uzmiega. pirmas kelias naktis migdemes puse valandos o dabar jau greit.
2017.06.07 15:33 (prieš 9 m.)

Aš irgi pradėjau sekti temą, nes norėtųsi bent iki vasaros galo atsisakyt žindymo, o kol kas tai atrodo visiškai neįmanoma, nes pradėjo prašytis ir dieną dažniau, jau nekalbant apie naktį. Tiesą pasakius, kartais gailiuosi, kad nenutraukiau maitinimo prieš porą mėn., kai dieną praktiškai neprašydavo ir nepasigesdavo pieno. Na bet dabar jau šaukštai po pietų
Dėl užmigdymo nakčiai - gal vyrui pavyktų migdyti? Aš pradėčiau nuo to, kad žindymą po truputį ankstinti, kad tai nebebūtų migdymosi dalis, t.y., pažindyt, o tuomet migdyti glostant, nešiojant, gulint kartu ir pan., kaip jau kam priimtina. Man anksčiau tai visai neblogai pavykdavo, bet va įvyko kažkoks lūžis ir vaikis vėl tapo visišku mamyčiuku. Viliuosi, kad toks amžiaus tarpsnis ir greitu metu pasikeis.
Pas mus didžiausia problema naktį, kai atsibunda, nenusiramina niekaip kitaip, tik žįsdamas. Tai kol kas ir aš neįsivaizduoju, kaip ir ar įmanoma to atsisakyt be ašarų.
O kaip jūs pačios jaučiatės nujunkydamos vaikus? Nes man toks jausmas, kad niekad nesugebėsiu prisiversti, užgraužtų kaltė, jei matyčiau, kaip vaikas verkia, nori, o aš neduodu. Tuo pačiu ir nenoriu ilgai žindyti, mane tai vargina, kartais fizinį diskomfortą kelia, be to, dėl tam tikrų priežasčių vis tiek turėsiu nutraukti bent naktinius maitinimus iki rudens. Žodžiu, pasidalinkit patirtimi, ilgai žindančios, kaip užsimotyvuojat, nepervargstat, ir kaip neužgraužt savęs nutraukiant maitinimą anksčiau, nei atsijunkys pats

3

fenix

30 m. 6 mėn.

2017.06.07 18:41 (prieš 9 m.)

irasirt parašė:
As irgi norejau blw budu maitinti. Bet maniskis kisa viska iki gerkles gilumu ir springsta, man per baisu :/ arba kad ir koki agurka paemes taip varyt pradeda dante…

Maniškis nuo tada, kai turėjo du krūminius dantis, jau ir visų rūšių riešutus puikiai triauškia. Tai čia gal BLW nuopelnas kad ir jis moka nespringti, ir aš ramiai duodu Su pirmu vaiku košėm maitinau, tai kažkiek kitaip buvo. Na bet čia atskira tema

Beje - primaitinimas ir yra palaipsninis atjunkymas. Atjunkymas prasideda nuo pirmo kąsnelio kito maisto. Paskui jau reguliuojam jo tempą.

Čia toliau - tik mano patirtis ir mąstymas aplink savo vaikus - niekam kitam netaikau. Aš asmeniškai mišiniais naudojausi, bet pradžioje - nes su pirmu sunkiai fabrikėlis man kūrėsi. Nugraužimų neturėjau nes nuo jų padeda... žinios. Tai žindymas nebuvo man bloga patirtis, nuo kurios turėčiau kaipnors bandyt greičiau pabėgt. Abu vaikus pilnai atjunkiau vistik gana anksti - iki pusantrų metukų. Dieninius žindymus pakeitė maistas, o naktinius pati praretinau nes taip jaučiausi - miegu su kūdikiu tai jis visada prisisiurbęs būtų, jei jo valia . Vakarinių patys atsisakė. Be žindymo, aš atjunkymo metu nenusitraukinėjau nieko, ir mišinių nedaviau, ir arbatų prieš miegą ne - dienos metu gėrė ir geria tik vandenį. Nesuprantu kam tokio amžiaus vaikui (virš metų) būtų reikalingas pieno pakaitalas.

Tuo tarpu su mažiukais (iki metų)... Pasakysiu taip - tarkim sutinku, kad reiktų aukotis - t.y. šiektiek prisitaikyti prie vaiko poreikių tiems keliems mėnesiams. Aš tai savo atveju nemačiau jokio vargo ir jokios aukos. Pradžioje šiektiek vargau, o paskui kad mest pasiektus vaisius - net galvon nešovė Man pasisekė, kad nereikėjo eit dirbti ir kad pasigimdžiau juos brandaus amžiaus (todėl nesijaučiu pririšta ar kaipnors ribojama vaikų). Ne visos jaučiasi taip pat. Bet visada galima paieškoti racionaliausios išeities, kompromiso.

-SKY-

Ιωάννης/Jonas 10 m. 7 mėn.

2017.06.07 18:41 (prieš 9 m.)

Boružėlytė parašė:
O kodėl norit nutraukti? Problema yra "žindymas" ar "naktinis žindymas"? Dantys jau visi išdygę? Kai padidėja MP poreikis, serga, vystymosi šuolis ar kas būna?…

Na as nepavadinciau zindymo problema apskritai, nors neslepsiu buty smagu pagaliau ismiegoti jei ne visa tai bent puse nakties... Dantys dar ne visi, iltiniai 2 pradsikale, kiti 2 pakeliui . MP porrikis visuomet yra didelis, jis ne padideja kartaid kazkuriam periodui, jis veikiau sumazeja dienai kitai Bet mano klausimas KAIP nutraukti neskausmingai ir be dideliu dramu. Tiesiig jau ruosiamrs ir i darzeli, ir man reikes ji vakarais palikti kazkam kitam uzmigdyt, ir turim planu broliui/seses vardan kurio uzsimezgimo man reikes vartoti vaistus... Tai sprendimas jau kaip ir priimtas, tiesiog tikiuosi tai padaryti kuo neskausmi giau. Ir ne, vaistai pienui uzraukti out of question, mano hormonai ir taip susijauke, tablecikiu nekisiu i save tikrai.

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 11 mėn.

programukas 13 m. 7 mėn.

2017.06.07 19:38 (prieš 9 m.)

-SKY- parašė:
Na as nepavadinciau zindymo problema apskritai, nors neslepsiu buty smagu pagaliau ismiegoti jei ne visa tai bent puse nakties... Dantys dar ne visi, iltiniai 2 pra…

Ačiū už papildymą. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl žmonės pyksta, kai nėra atsakoma į abstrakčius klausimus, bet paprašoma detalių. Juk abstrakčius atsakymus jau greičiausia būna irgi girdėję... o visokių "jei..., tai..." yra milijonai.

Trumpas atsakymas į Jūsų klausimą labai paprastas: palaipsniui Ir jeigu vaikas nepasiruošęs (kas labai tikėtina Jūsų atveju), jį reikia paruošti. Taip, kad suprastų. Klausimas tik, kiek laiko Jūs pasiryžusi tam skirti. Tada tiesiog kalbat, aiškinat ir atėjus sutartam metui imatės veiksmų.

Pirmiausia nutraukiat žindymą užmigimui nakties miegu. Vaikui natūralu, kad reikės kitokios pagalbos užmiegant. Kad galėtų užmigti, jis turi jaustis saugus ir atsipalaidavęs. Prieš tai būtų gerai, kad būt buvus turininga diena, pabaigai daug žaidimų, kuriuose vaikas gali prisijuokti ir pademonstruoti savo galią. Pažindot pvz., kitam kambary, anksčiau nei įprastai nakčiai, tada pradedat ruoštis miegui, primindama, ką sutarę esat, kad pienuko nakčiai nebus. Ir po įprastinio ritualo pasiūlot kažką mainais vietoj žindymo - glostyti galvytę, naują žaisliuką, klausytis raminančios muzikėlės (gali vaikas iš anksto pats išsirinkti, ko norėtų) ir laukiat, kol užmigs. Jei miegat kartu, tai ir toliau miegokit kartu, tik taip, kad krūtis būtų neprieinama.

O tada jau kaip pasiseks. Ar iki ryto ištempsit, ar kiek trumpiau, bet kitas žindymas turėtų būti bet kur, tik ne miegamajam.

Kaip su naktim susitvarkysit, tada galvosit, ką dieną daryti. Turėtų būti lengviau, nes dieną lengviau mainais kažką pasiūlyti. Dieną jau reiktų maitinimus nuiminėti po vieną.

Bet kol pradžioje tvarkotės su naktiniais, dieną turi gauti kiek nori ir gal net daugiau. Kad vaikas jaustųsi saugiai - va, niekur nedingo, tiesiog nebegalima naktį.

Nemažai patarimų yra čia: https://www.askdrsears.com/topics/health-concerns/sleep-problems/night-weaning-12-alternatives-all-night-nurser
Ir čia: www.ahaparenting.com/Ages-stages/toddlers/12-tips-for-gentle-weaning ypač 7, 8, 9 punktai. Nors iš principo visas straipsnis puikus.

Stebuklo nėra ir nebus, nes netraumuojantis nujunkymas yra palaipsninis procesas. Bet gerai apgalvojusi, kaip viską įgyvendinsit, pasitarusi su vaiku, dramų turėtumėt išvengti. Jei pirmu kartu nepavyks, nebijokit sustoti ir palaukti dar pora savaičių.

Mano sūnus non-stop kiaurą parą dėl alergijų žindo iki 2 metų dviejų mėnesių. Bet dar pusantrų jam nebuvo, o likęs tik su mano mama nakčiai ėmė ir užmigo be jokio MP. Svarbiau yra ryšys su migdančiu žmogumi.

P.S. Vaistai išvis čia nė prie ko ir padėti negali. Nuo vienos dozės pienas nedings ir vaikas staiga nenustos norėti žįsti.

-SKY-

Ιωάννης/Jonas 10 m. 7 mėn.

2017.06.07 20:01 (prieš 9 m.)

Boružėlytė parašė:
Ačiū už papildymą. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl žmonės pyksta, kai nėra atsakoma į abstrakčius klausimus, bet paprašoma detalių. Juk abstrakčius atsakymu…

Dekui uz ats. Pasiskaitysiu straipsniukus butinai, kad palaipsniui tai viskas ok... bet zinot mes dabar esam tokioj fazej, kad as dienos metu nesiulau jam jau seniai, tai vat tas "mazinti" ir nuiminet po viena toks saliginis, tai tiesiog perkalbinet kai jis prisimena :)))

Del pasiruosimo tai manau jis pasiruoses labiau nei as is tiesu bandysim, si jarta jau tikrai

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 11 mėn.

programukas 13 m. 7 mėn.

2017.06.07 20:48 (prieš 9 m.)

mary jane parašė:
Aš irgi pradėjau sekti temą, nes norėtųsi bent iki vasaros galo atsisakyt žindymo, o kol kas tai atrodo visiškai neįmanoma, nes pradėjo prašytis ir dieną dažniau, j…

Link pusantrų metų yra baimės būti paliktam mamos pikas - tai gali būti pats sudėtingiausias metas atjunkyti, ypač, jei naktiniai žindymai vaikui tokie svarbūs.

Dėl motyvacijos man tai su dukra dabar viskas labai paprasta: kai pati sergu, tingiu/gaminti (o šią žiemą sirgau daug), vaikui, tikiu, prideda sveikatos, man - prevencija nuo osteoporozės ir "moteriškų" vėžių (giminėj yra onkologinių susirgimų, prisibijau). Plius mane daug labiau išvargina dukters aktyvumas ir sūnaus užgaidos nei kad žindymas. Su sūnum buvo sunku, bet nesiryžau nieko keisti dėl alergijų. Dabar pasikeitė požiūris ir nebe vargstu, o ilsiuosi žindydama

Į antrą klausimo dalį sunku atsakyti. Su sūnum maitinimas nutrūko anksčiau nei planavau, net nieko negalėjau pakeisti. Graužimasis irgi ne kažką būtų padėjęs. O kol galėjau "rinktis" - tai, kaip minėjau, ir nesirinkau, kad neužsigraužčiau. Man paprasčiau pačiai prisitaikyti.

2017.06.08 11:43 (prieš 9 m.)

Boružėlytė parašė:
Link pusantrų metų yra baimės būti paliktam mamos pikas - tai gali būti pats sudėtingiausias metas atjunkyti, ypač, jei naktiniai žindymai vaikui tokie svarbūs.
…

Dėkui už atsakymą. Mat kaip su tom baimėm, o aš ir galvojau, kodėl staiga visur, net po namus, tampausi vaiką po pažastim arba vaikštom susikibę už rankų, nors prieš kelis mėnesius galėdavau ramiai nusiprausti duše ir pagaminti pusryčius, kol jis žiūrėdavo pro langą arba kuisdavos su žaislais Įdomu, kada ta krizė praeis.

Pas mus situacija tokia, kad turėsime planinę operaciją, prieš kurią, žinoma, vaikui reikės būti ilgiau nevalgius. Tad norėčiau užbaigti maitinimą anksčiau, kad nebūtų paskui streso (veiksmas bus anksti ryte, tad problema - naktiniai žindymai). Bet iki to dar nemažai laiko, tad kol kas palauksiu stebuklų Keletas draugių sakė, jog pusantrų metų jų vaikai savaime pradėjo išmiegoti naktį.

Klausiau dėl mamos savijautos, nes, atrodo, daugeliui visai įtakos nedaro tas nujunkymas, o kitur kalbama net apie depresijos tikimybę, mamos irgi sako, kad pačiai kone sunkiau, nei vaikui. Įtariu, kad galiu būti iš pastarųjų

Paskaičiau diskusijas, prasidėjo nuo maisto nedavimo, o baigėsi lenktynėm kažkokiom. "Mano vaikas 8 mėn. vaikšto laiptais", "O mano tai 10 mėn. valgo peiliu ir šakute". Man irgi nepriimtina vaikui drausti viską ar tuo labiau marinti badu, bet seriously? Gal dar kieno metinukas jau skaito Nyčę ir komunalinius sumoka?

5

Boružėlytė

daktariukė 10 m. 11 mėn.

programukas 13 m. 7 mėn.

2017.06.08 12:13 (prieš 9 m.)

mary jane parašė:
Dėkui už atsakymą. Mat kaip su tom baimėm, o aš ir galvojau, kodėl staiga visur, net po namus, tampausi vaiką po pažastim arba vaikštom susikibę už rankų, nors prie…

Kada ta krizė praeis, pasakyti negaliu. Literatūroj ribas iki 3 metų nurodo bet ką galiu pasakyti, tai kad daug kas Jūsų pačios rankose - visos tos baimės kyla iš saugumo poreikio, jei jis nuolat pilnai bus patenkintas, vaikas turėtų greičiau susigaudyti, kad nėr čia ko bijoti. Atliepkit poreikius, žaiskit visokias slėpynes, niekada neišsėlinkite iš kambario ir kitais būdais negriaukite pasitikėjimo ir tt. Mano dukrai šitas "prisikabinino laikotarpis" prasidėjo gal prieš keturis mėnesius (buvo ir anksčiau, apie 8-9 mėnesių amžiaus, bet tada truputį kitos baimės veikia). Šiuo metu perdėto poreikio mane visada matyti nebepastebiu. Netgi kai vedu sūnų į mokyklą, ji linksmai lieka namie ir man pamojuoja pro langą (anksčiau vyras turėdavo laikyti ant rankų ir raminti verkiančią).

Mamos savijauta nuo daug ko priklauso. Ir ypač nuo požiūrio. Bet čia ne vien su žindymu susiję. Apskritai. Sunkiausia turbūt tada, kai nutraukus žindymą lieka nuolat apie tai primenančios pasekmės - vis dar pildosi krūtys, vaikas tebebudinėja naktį ir verkia ir pan.

Aš manau, kad reikia atskirti "noriu", "reikia", "būtina, bet nenoriu" ir pan. Su sūnum mano atvejis buvo "norėčiau, būtina, bet dar ne laikas", tačiau neturėjau pasirinkimo. Kadangi aš bent kažkiek norėjau, tai nors ir liūdnoka buvo, bet per daug nuskriausta nesijaučiau. Sūnus buvo nuskriaustas, stengėmės padėti kitais būdais. Naktimis aš dar ilgai neišsimiegodavau, nes leisdavau sūnui gulėti man ant pilvo, kad nurimtų. Tik kai kai mano pilvukas išdidėjo su mergyte, teko sūnų "nukrapštyti" ir ieškoti kitų alternatyvų.

Tais atvejais, kai mama apskritai linkusi į depresiją, staigus pokytis hormonų gamyboje gali turėti rimtų pasekmių. Bet vėlgi, jei mama moka tiesiog džiaugtis buvimu su vaiku (kas iš principo nėra taip lengva ir didžia dalimi požiūrio reikalas), bent dalinai tas disbalansas kompensuojamas.

Turbūt ne veltui sakoma, kad žindymas yra dviejų reikalas - mamos ir vaiko. Jei abu pasiruošę, susitaria, randa kompromisą, tai viskas bus gerai. Jei vienas kuris ne, tada jau galimų problemų spektras platus.

Kalbėkite su vaiku. Tarkitės. Kažkada duos ženklą, kad galima judėti į priekį. Jeigu man dabar reikėtų, aš nelaukčiau stebuklo, tiesiog pamažėle pratinčiau vaiką prie minties, eksperimentuočiau, mokyčiau palaukti ir tt. Kol ateis tas momentas, kada jau prasidės tikrasis atjunkymas. Palaipsniui

2017.06.08 16:25 (prieš 9 m.)

Boružėlytė parašė:
Kada ta krizė praeis, pasakyti negaliu. Literatūroj ribas iki 3 metų nurodo bet ką galiu pasakyti, tai kad daug kas Jūsų pačios rankose - visos tos baimės kyla i…

Na taip, čia tie stebuklai tai labiau laukimas, kol susikalbėti nors kiek pavyks, nes dabar irgi, žinoma, bandau kartais atidėti žindymus, kai ne vietoj ir ne laiku prašosi, bet kompromisą ne visada randam
Patinka man jūsų mąstymas, ačiū, kad netingit dalytis patirtim. Aš, atrodo, teoriškai daug ką žinau, bet praktikoje pritrūksta valios, stiprybės, pozityvaus požiūrio į visą tą vaiko auginimo "reikaliuką"

(paslėptas tekstas) aistrų kaitinimas