Pirmo nėštumo metu lankiau paskaitas, skaičiau knygas, skaičiau straipsnius ir forumus. Bet deja pagimdžius sekėsi nekaip, nors tikrai ir pati puikiai žinojau visą teoriją, ir sulaukiau didelio palaikymo iš gydytojų bei vyro. Aišku, dėl to kaltas ne tik faktas, kad dar nebuvau patyrusi ką reiškia žindyti.
Pats vaikutis buvo labai silpnas tinginiukas, teko imtis ir mp nutraukinėjimo, kai dar labiau nusilpo ir neturėjo jėgų žįsti. Na, bet per vargus, ašaras, užsispyrimą bei visų palaikymą visgi išsikapstėm ir sėkmingai maitinau vaikutį pati.
Per antrą nėštumą jau į jokias paskaitas nėjau. Tarp mano gimdymų nedidelis amžiaus skirtumas (1m 10mėn), tarp žindymų tarpas dar mažesnis (1m), tad dar visos žinios buvo šviežios – nejutau reikalo dar kartą atnaujinti žinias kursuose. Gimus dukrytei jokių problemų nebuvo, sklandžiai ir drąsiai viskas ėjosi be jokių suklupimų.
Aš manau, kad tikrai verta prieš gimdant susirinkti kuo daugiau informacijos apie žindymą. Nors teorija nuo praktikos tikrai gali smarkokai skirtis, tačiau teorija irgi labai svarbi ir padeda nepanikuoti, kai žinai kaip gaminasi mp, ko tikėtis, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.







