Nesutikčiau su gydytoja, kad bėdos nėra. Ir tikrai nesustumčiau visko į vieną terminą "nuovargis". Reikia, būtina ieškoti pagalbos.
Kas liečia vaistus. 1) Be recepto galit gauti tik žolinių preparatų. Bet jie nėra itin efektyvūs jeigu problema rimta (labiau veikia placebo efektas), be to, ne visi suderinami su žindymu. 2) Psichologai išrašyti vaistų negali. Gali skirti psichiatras arba psichoterapeutas. Klausimas, ar rašytų po nuotolinės konsultacijos. Paprastai bent vienam, pačiam pirmam kartui reikia gyvai susitikt. Paskui jau pagal situaciją (nelabai legaliai, bet tęsia gydymą nuotoliu). Bet tikri vaistai būtų geriau dėl kelių aspektų. Gydytų tą ką reikia (nerimą, depresiją, adaptacijos sutrikimus - kiekvienas vaistas veikia skirtingas nervų sistemos grandis ir yra žinoma ko iš jo laukti, o žolės gydo "kažką", "kažkaip", bet dažnai neaišku kur ir per kokius mechanizmus veikia). Taip pat, vaistai yra geriau ištirti, todėl visų jų suderinamumą su žindymu galima patikrinti puslapyje www.e-lactantia.org (žolelės ne visos ištirtos tiesiog dėl komercinių priežasčiu, be to, didelė jų dalis kaip tik negalima žindančiom, kitaip nei vaistai - na toks paradoksas, kad kas natūralu tai dar nereiškia, kad geriau).
Kas liečia gydytojo paiešką. Lengvus nerimo ir/ar depresijos atvejus gali diagnozuoti ir gydyti šeimos gydytojas. Užsipildykit anketą (https://www.mamamumsrupi.lt/wp-content/uploads/2022/12/Edinburgo-pogimdyminės-depresijos-skalė.pdf) ir nusineškit pas savo gydytoją. Tik esant sunkioms būklėms arba atsiradus poreikiui didinti vaistų dozes, reiktų psichiatro. Jeigu gydytojui neužtenka kompetencijos - psichiatro konsultacija būtina. Čia yra du pasirinkimai - pirmo lygio psichiatras pas save vietoje miestelyje/rajono centre (iš esmės tai jokio pasirinkimo, kokį vietoj turit, tokį gausit 😤), bet nereikia siuntimo. Arba antro lygio psichiatras bet kur Lietuvoje, bet reikės šeimos gydytojo siuntimo. Tačiau su antro lygio psichiatrais pliusas tas, kad galima susirasti atidesnį gydytoją, tokį kuris turi daugiau patirties gydant pogimdyvinius suteikimus (pvz pas mus rajone nemažai žmonių "bėga" į kitą miestą pas vieną konkretų psichiatrą vien dėl to, kad atidus geras specialistas, tikrai gydo, o ne vien tik arklines dozes raminančių rašo).
Ką dar galima padaryti be specialistų? Poilsis, taip, labai svarbu. Jeigu tik yra kam padėti, labai praverstų, kad padarytų valgyt, aptvarkytų namus ir naktį ten kur įmanoma - atsikeltų prie vaiko. Nors žindant, žinau, menka ta pagalba naktį. Reikia keltis žindyti ir niekas čia nepadės. Kad sauskelnes pakeist, tai čia menka pagalba, kelios minutės. Oj prisimenu manoji po 1 - 1,5 val kabodavo, tai ir man tekdavo tiek laiko be miego kimarint. Niekas kitas čia nepakeis 🤷🏻♀️ vyras būdavo pabunda, sako "aš pakeisiu pampį". Toks lengvas juokas imdavo. Sakau: tu tik gulėk. Kas man iš to pampio keitimo, jeigu vis tiek maitinti tai aš turiu? Geriau dieną snusteldavau, o vyras kitus darbus padarydavo (maisto ruoša, namų tvarkymas.
Kartais padeda atsiribojimas nuo kitų. As griežtai nepriėmiau jokių lankytojų 3 savaites. Man ne pagalba, kad atvažiuos ir pas mane namuose šeimininkaus. Aš labai jautri, kai svetimas žmogus mano virtuvėj šeimininkauja 😂 tai kad nereiktų dar apie svečius šokinėt, padarėm 3 savaičių "karantiną". Vyras ne baltarankis, mokėjo kuo reikia pasirūpint. O paskui dar porai savaičių nuvarėm pas uošvius. O ten jau aš kaip karalienė: aplink gamta, ramybė, grynas oras, kasdien šviežias šiltas maistas, visa buitim pasirūpinta. Labai padėjo sustiprėti. Tada jau ir lankytojams ūpas atsirado 🤭 o pirmomis dienomis, kai pats sunkumas, dar visiems šypsotis? Gali ir stogas nučiuožti. Taigi reikia gerai atsijoti, ką priimti į namus. Kartais gali būti daugiau naudos iš draugės, nei iš mamos ar anytos ;) ypač jeigu draugė pati neseniai gimdė, turi žindymo patirties, tai bent jau nedalins netinkamų patarimų.
Kraujo tyrimai. Pasidarykit mokamai: feritiną (turi būti ne mažiau 50), pilną skydliaukės ištyrimą (ATPO, TTH, FT3 ir FT4 - visi turi tilpti į laboratorijos ribas) ir vitaminą D (normą žiūrim matuojamą mmol/l ir laikom tarp 100 ir 150). Jeigu yra nukrypimai - būtina koreguoti, kaip įmanoma greičiau. Kaip šeimos gydytoja turėjau praktikoje pora "netikrų" depresijų, kai simptomai pasireiškė dėl geležies stokos (kritinė stoka, kai atsiranda požymiai yra feritinas 30 ir mažiau). Sulašinus geležį moterims palengvėjo. Kas sukėle įtarimą, kad depresija "netikra", tai kad simptomai atsirado ne po gimdymo, o ties pirmu vaiko gimtadieniu. Kai jau atrodo, pats didysis sunkumas nuslūgo, jau ir pailsi daugiau, ir vaikas ramesnis, ir su vaiku vis daugiau gali pabūt tėtis ar seneliai, o mamai tik blogėja.
Kas liečia skydliaukę, tai čia ne itin sena Lietuvos endokrinologų rekomendacija bent jau TTH tirti visoms moterims, bent vieną kartą nėštumo metu (pagal situaciją kartoti kas trimestrą), ir vieną kartą po gimdymo. Kadangi pagimdžius sudėtinga su tyrimais (prisitaikyti išlėkti pas gydytojus), tai aš rekomenduoju savo pacientėms taip - eisi pas ginekologą po gimdymo 5-6 savaitės apžiūrai, paskambink iš anksto, suderinsim priduot kraują. Vienu atėjimu: priduoda kraujo tyrimus ir pas ginekologą. Paskui atsakymus aptariam telefonu. Žinokit visko atrandam, bet nėra padėtis be išeities. Anksti randi, anksti suteiki pagalbą (ar gydymą). Tik va Puntukas mamoms į daržą: pas ginekologą tai nueina visos, tyrimams gal kas dešimta ☹️ pas mus vis dar populiaru kaltinti nuovargį ir hormonus (o vyresnė karta dar mus ir lepūnėlėm išvadina)... Paskui tik po 6-8 mėn tik susimąsto, kad kažkas ne taip...
Vaikas
